Susidomėjimas inovaciniais čekiais rodo verslo norą bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis

Publikuota: 2014 m. liepos 25 d. penktadienis

Baigėsi paraiškų priėmimas pagal Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų priemonę „Inočekiai LT“. Per du mėnesius sulaukta beveik 950 paraiškų iš smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, kurie norėjo gauti inovacinius čekius ir naudodamiesi jais įsigyti paslaugų iš mokslo ir studijų institucijų. Paraiškomis prašoma ES finansavimo suma siekia daugiau kaip 14,6 mln. litų. Parama inovaciniais čekiais teikiama taikomiesiems moksliniams tyrimams, technologinės plėtros darbams ir techninių galimybių studijoms.

„Šiais metais susidomėjimas inovaciniais čekiais rekordinis. Tokia parama siekiame pagelbėti verslui pradėti bendradarbiauti su mokslu ir paskatinti verslą naudotis mokslo sprendimais, t. y. kurti naujus, mokslo žiniomis paremtus produktus, technologijas ir paslaugas. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas svarbus, nes įmonėms tampa pasiekiamos naujausios žinios ir tyrimai, o universitetams atsiranda proga patikrinti savo idėjas praktikoje, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas. – Tikimės, kad užmegzti ryšiai virs didesniais bendradarbiavimo projektais, sukurs naujų darbo vietų, turės teigiamos įtakos šalies ekonomikos konkurencingumo augimui.“

Verslas iš siūlomo daugiau kaip 1 800 paslaugų sąrašo galėjo pasirinkti įvairių paslaugų: nuo technologijų, gaminių ar paslaugų kūrimo ar tobulinimo įmonėje, techninių galimybių studijų rengimo, produktų maketų, prototipų, receptų, pramoninio dizaino sukūrimo iki sudėtingiausių techninių sprendimų.

Dėl inovacinių čekių kreipėsi verslo atstovai iš įvairių Lietuvos regionų, tačiau vis dar dominuoja įmonės iš trijų didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Šiame kvietime aktyviau nei pirmame ir antrame dalyvauja įmonės iš regionų: Alytaus, Utenos, Šiaulių, Tauragės ir kitų.

Daugiausia paslaugų verslas siekia užsakyti iš Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus universiteto ir VMTI Fizinių ir technologijų mokslų centro, Aleksandro Stulginskio universiteto. Šiame kvietime pirmą kartą į paslaugų sąrašą įtrauktos kolegijų teikiamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugos – didžiausias verslo susidomėjimas buvo Kauno kolegijos siūlomomis paslaugomis.
   
Populiariausios paslaugos: VGTU Mechanikos fakultete atliekami atsinaujinančios energetikos, mechatronikos ir robototechnikos tyrimai; KTU Elektronikos fakultete vykdomi tinklų ir sistemų patikimumo bei saugos tyrimai ir Informatikos fakultete atliekami automatizuotų sudėtingų programų testavimo priemonių kūrimo ir pritaikymo darbai; VDA Dizaino inovacijų centro teikiamos koncepcijos formulavimo ir prototipo kūrimo paslaugos.

Gautus projektus, pasitelkdama išorinius MTEP ekspertus, vertins Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Aukščiau bus vertinamas tas projektas, kurio pareiškėjas pirmą kartą užmezga ryšį su mokslo ir studijų institucija, neturi MTEP projektų vykdymo patirties (nėra vykdęs MTEP projektų per paskutinius 3 metus).

Finansuojamas projektas turi būti įgyvendinamas ne ilgiau kaip 6 mėn., o projekto veiklą būtina pradėti įgyvendinti per mėnesį nuo sutarties pasirašymo su MITA. Tikimasi, kad visos sutartys skirti paramą bus sudarytos iki rugsėjo 1 dienos.

Didžiausia vieno projekto vertė – 20 tūkst. litų. Finansavimo intensyvumas siekia iki 80 proc. prašomos sumos, o likusią dalį, ne mažiau kaip 20 proc. projekto vertės, įmonės turi padengti savo lėšomis.

Šiuo kvietimu numatyta verslui paskirstyti 7 mln. litų.

Inovaciniais čekiais, kurie Lietuvoje teikiami jau penktus metus, jau pasinaudojo apie 600 Lietuvos įmonių. 2013 m. buvo gautos 228 paraiškos ir skirta 2,5 mln. litų 174 įmonėms.

Šaltinis: ukmin.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »