Vidinė „Provident Finansai“ duomenų analizė atskleidė, kad kreipdamiesi dėl asmeninės vartojimo paskolos lietuviai dažnai neįvertina savo finansinių galimybių. Didesnę nei 5000 litų paskolą norintys gauti klientai, galutiniame paskolos vertinimo etape pasitenkindavo 70 proc. mažesne suma.

Siekiant įvertinti klientų elgesį imant skirtingų dydžių paskolas, pastarosios buvo suskirstytos į tris grupes – mažos (300-1500 Lt), vidutinės (1501-3500) ir didelės (3501-7000) vertės. „Tyrimas atskleidė, kad geriausiai savo finansines galimybes grąžinti paskolą įvertina žmonės prašantys mažesnės ir vidutinės vertės paskolos – vidutinė išduota suma beveik nesiskiria nuo prašomos ir atitinkamai yra 1000 Lt ir 1700 Lt. Tokio elgesio galima priežastis – būtinybė gauti paskolą“, – tyrimo duomenis vertina Dovilė Krinickienė, „Provident Finansai“ marketingo vadovė.

Išanalizavus rezultatus paaiškėjo, kad mažiausias paskolos įsisavinimas (išduotos paskolos dydis ženkliai skiriasi nuo prašomos)  stebimas didelės vertės paskolų grupėje. Pasak D. Krinickienės, šioje grupėje vidutinė prašomos paskolos suma siekia daugiau nei 5500 Lt., o vidutinė išduodamos paskolos suma siekia tik 1700 Lt. Tai reiškia, kad išduodama tik 30 proc. prašomos sumos.

„Pagrindinė priežastis, lemianti tokį didelį atotrūkį tarp prašomos ir išduodamos sumos, yra ta, kad klientai paprasčiausiai neįvertina savo galimybių. Didesnę paskolą galima gauti, tačiau labai svarbu, kad klientas dar prieš nurodydamas sumą gerai apsvarstytų, ar bus finansiškai pajėgus ją grąžinti“, – įsitikinusi „Provident Finansai“ marketingo vadovė.

Anot jos, nepaisant to, kad pirminius paskolos dydžio duomenis sugeneruoja sistema, sprendimą dėl paskolos dydžio priima kredito tarpininkas. Jo užduotis – apsilankius kliento namuose ir įvertinus jo aplinką nuspręsti, ar klientas bus finansiškai pajėgus grąžinti paskolą, dėl kurios kreipiasi. „Analizė parodė, kad žmonės ne visuomet sugeba objektyviai įvertinti savo finansines galimybes“, – akcentuoja Dovilė Krinickienė.