Tendencija: kuo didesnės vartojimo paskolos prašo, tuo mažesnė suteikiama

Publikuota: 2014 m. vasario 6 d. ketvirtadienis

Vidinė „Provident Finansai“ duomenų analizė atskleidė, kad kreipdamiesi dėl asmeninės vartojimo paskolos lietuviai dažnai neįvertina savo finansinių galimybių. Didesnę nei 5000 litų paskolą norintys gauti klientai, galutiniame paskolos vertinimo etape pasitenkindavo 70 proc. mažesne suma.

Siekiant įvertinti klientų elgesį imant skirtingų dydžių paskolas, pastarosios buvo suskirstytos į tris grupes – mažos (300-1500 Lt), vidutinės (1501-3500) ir didelės (3501-7000) vertės. „Tyrimas atskleidė, kad geriausiai savo finansines galimybes grąžinti paskolą įvertina žmonės prašantys mažesnės ir vidutinės vertės paskolos – vidutinė išduota suma beveik nesiskiria nuo prašomos ir atitinkamai yra 1000 Lt ir 1700 Lt. Tokio elgesio galima priežastis – būtinybė gauti paskolą“, – tyrimo duomenis vertina Dovilė Krinickienė, „Provident Finansai“ marketingo vadovė.

Išanalizavus rezultatus paaiškėjo, kad mažiausias paskolos įsisavinimas (išduotos paskolos dydis ženkliai skiriasi nuo prašomos)  stebimas didelės vertės paskolų grupėje. Pasak D. Krinickienės, šioje grupėje vidutinė prašomos paskolos suma siekia daugiau nei 5500 Lt., o vidutinė išduodamos paskolos suma siekia tik 1700 Lt. Tai reiškia, kad išduodama tik 30 proc. prašomos sumos.

„Pagrindinė priežastis, lemianti tokį didelį atotrūkį tarp prašomos ir išduodamos sumos, yra ta, kad klientai paprasčiausiai neįvertina savo galimybių. Didesnę paskolą galima gauti, tačiau labai svarbu, kad klientas dar prieš nurodydamas sumą gerai apsvarstytų, ar bus finansiškai pajėgus ją grąžinti“, – įsitikinusi „Provident Finansai“ marketingo vadovė.

Anot jos, nepaisant to, kad pirminius paskolos dydžio duomenis sugeneruoja sistema, sprendimą dėl paskolos dydžio priima kredito tarpininkas. Jo užduotis – apsilankius kliento namuose ir įvertinus jo aplinką nuspręsti, ar klientas bus finansiškai pajėgus grąžinti paskolą, dėl kurios kreipiasi. „Analizė parodė, kad žmonės ne visuomet sugeba objektyviai įvertinti savo finansines galimybes“, – akcentuoja Dovilė Krinickienė.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Apklausa: studentų siekiamybė – 300 Lt santaupų per mėnesį

Nepaisant to, kad studentų išlaidų krepšelis pakankamai platus, o mėnesinės pajamos nėra didelės, didžioji dalis jaunuolių dalį pajamų skiria taupymui. skaityti »

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »