Ūkio ministras E. Gustas patvirtino prekių ir paslaugų kainų nurodymo rekomendacijas euro įvedimo laikotarpiu

Publikuota: 2014 m. balandžio 3 d. ketvirtadienis

Ūkio ministras Evaldas Gustas įsakymu patvirtino rekomendacijas, kurios padės verslininkams lengviau suprasti, kaip įvedant eurą turės būti perskaičiuojamos, apvalinamos ir nurodomos prekių ir paslaugų kainos dvejopo kainų skelbimo laikotarpiu. Dvejopo kainų skelbimo laikotarpis prasidės po 30 dienų, kai Europos Sąjungos (ES) Taryba priims sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso, ir tęsis 6 mėnesius po euro įvedimo dienos.

„Siekiame padėti verslui pasirengti euro įvedimui, kad naujos valiutos įvedimo Lietuvoje procesas vyktų sklandžiai. Ūkio ministerija, bendradarbiaudama su suinteresuotomis institucijomis, parengė rekomendacijas. Jos paaiškina Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus kainų nurodymo reikalavimus ir jų taikymą dvejopo kainų skelbimo laikotarpiu“, – sako ūkio ministras E. Gustas.

Rekomendacijose pateikiami paaiškinimai ir bendrieji reikalavimai dėl kainų skelbimo dviem valiutomis: litais ir eurais prekybos ir paslaugų teikimo vietose, įskaitant atvejus, kai prekės parduodamos ar paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu, elektroninėje erdvėje, kai skelbiama jų reklama. Rekomendacijose taip pat pateikiamos išsamios prekių ir paslaugų kainų perskaičiavimo ir apvalinimo taisyklės, kainų apvalinimo ir kainų etikečių pavyzdžiai.

Atliekant kainų perskaičiavimą turės būti taikomas nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas. Prekių ir paslaugų kainų apvalinimas turės būti atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles. Jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas 1. Jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs.

Perskaičiuojant prekių ir paslaugų kainas, kaina eurais nurodoma pateikiant tiek pat skaitmenų po kablelio, kaip ir kaina litais. Jeigu kaina litais nurodyta be skaitmenų po kablelio, perskaičiavus kainą eurais, nurodomi du skaitmenys po kablelio.

Prekių pardavėjai, besiverčiantys išnešiojamąja ar išvežiojamąja prekyba, prie laikinųjų prekybos prekystalių, pastatytų lauke turgavietėse, prekių kainas litais ir eurais vartotojams gali pateikti žodžiu. Šiais atvejais prekių pardavėjams rekomenduojama viešai iškabintame skelbime nurodyti perskaičiavimo kurso reikšmę ir pateikti nuorodą, kad kainos apvalinamos taikant matematines apvalinimo taisykles.

Rekomendacijose numatyta, kad reikalavimas nurodyti kainas dviem valiutomis (litais ir eurais) nebus taikomas vertybinių popierių, įskaitant pensijų fondų ir gyvybės draudimo investicinius vienetus, ir kitų finansinių priemonių kainoms.

Nurodyti kainas dviem valiutomis nereikės automatinėse prekybos ir paslaugų teikimo vietose, kuriose prekės parduodamos ir paslaugos teikiamos be kasininko ar kito darbuotojo, kai prekių ar paslaugų kainos rodomos per elektroninius prietaisus, jei dėl techninių priežasčių jie nerodo kainų dviem valiutomis. Šiais atvejais prekių ir paslaugų kainos dviem valiutomis pardavimo vietose nurodomos kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, kainų etiketėse prie prekės arba ant prekės, kainoraščiuose ir kt.

Rekomendacijose pateikiami prekių kainų nurodymo ypatumai vaistinėse, degalinėse, viešojo maitinimo vietose, bilietų, pašto mokos ženklų, aerogramų, dovanų kuponų, kortelių pardavimo vietose. Rekomendacijose pateikiami kainų nurodymo ypatumai energijos, karšto ir šalto vandens, dujų tiekimo vartotojams, komunalinių ir priežiūros paslaugų, finansinių paslaugų, taksi paslaugų, elektroninių ryšių paslaugų ir kitose srityse.

Rekomendacijas verslininkai ir kiti suinteresuoti asmenys gali rasti www.ukmin.lt.

Rekomendacijos taikomos juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms ir jų padaliniams, įskaitant biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybes ir savivaldybių įmones, individualia veikla besiverčiantiems fiziniams asmenims, parduodantiems prekes ir teikiantiems paslaugas vartotojams, ir kainų nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūrą atliekančioms institucijoms.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »