V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 13 d. trečiadienis

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Jis pirmininkauja rugsėjo 13 d. Taline rengiamai EUROFI Finansinio forumo diskusijai apie Baltijos šalių bei Vidurio ir Rytų Europos kapitalo rinkų raidą ir perspektyvas.

„Inovatyvių finansinių priemonių plėtra leistų sustiprinti kapitalo rinkas tuose regionuose, kur jų potencialas nėra pakankamai panaudotas – įskaitant Baltijos šalis bei Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Tai taip pat sumažintų šių ekonomikų priklausomybę nuo bankinio finansavimo“, – sako V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko vadovas pabrėžia, kad kaip tik šiuo metu Lietuva FinTech sektoriui siūlo pasinaudoti palankios reguliacinės aplinkos mūsų šalyje privalumais ir taip sustiprinti savo konkurencines pozicijas ES ir pasaulio mastu.

„Vykstant Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES procesams, būtent FinTech suteikia Lietuvai galimybę konkuruoti dėl iš šios šalies besitraukiančių tarptautinių finansų įmonių. Sparčiai augantis FinTech sektorius Lietuvoje mums suteikia savų pranašumų. Palanki reguliacinė aplinka gali padėti mūsų šaliai įsitvirtinti didžiulio augimo potencialo turinčiame FinTech sektoriaus žemėlapyje“ – teigia V. Vasiliauskas.

Kalbėdamas apie ES kapitalo rinkų sąjungos plėtrą, Lietuvos banko vadovas pabrėžia šio projekto svarbą Lietuvai ir kitoms regiono šalims, kurių ekonomikos yra pernelyg priklausomos nuo bankų sektoriaus paskolų. Išplėtotos kapitalo rinkos sustiprintų finansų sektoriaus atsparumą, o mažoms ir vidutinėms įmonėms leistų naudoti įvairesnius finansavimo šaltinius. Šiuo metu smulkusis ir vidutinis verslas vis dar susiduria su iššūkiais siekdamas gauti banko paskolą.

„Nepaisant ES kapitalo rinkų sąjungos projekto svarbos, turime pripažinti, kad jo įgyvendinimas nėra toks spartus, kokio tikėtasi. Akivaizdu, kad proveržiui pasiekti būtinas stipresnis postūmis nacionaliniu lygmeniu. Tačiau kartu privalome užtikrinti, kad ES viduje nebūtų kuriami skirtingi ir sunkiai suderinami reguliaciniai kapitalo rinkos blokai“ – pabrėžia V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, tai itin aktualu tokioms inovatyvioms sritims kaip FinTech. Todėl, jeigu ateityje būtų nuspręsta įtvirtinti bendrą FinTech reguliavimą ES mastu, būtina visų pirma leisti šiam naujam sektoriui plėtotis ir augti nacionaliniu lygmeniu. Tai padėtų išgryninti gerąsias reguliacines praktikas, o jų pagrindu ilgainiui būtų galima sukonstruoti europinio lygmens priemones, užtikrinančias su sektoriumi susijusių rizikų suvaldymą ir reguliacinio arbitražo užkardymą.

Geruoju nacionaliniu reguliacinės praktikos pavyzdžiu būtų galima įvardyti sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) sritį. Jo pagrindu reikėtų diskutuoti dėl europinio lygmens reguliacinių priemonių.

 

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kas ketvirtas lietuvis 2016-aisiais skolinosi pinigų

Gyventojų įpročiai kinta, o vartojimo kreditai jau nebėra tabu. Tyrimas atskleidė, kad net 24 proc. lietuvių praėjusiais metais skolinosi pinigus įvairioms reikmėms patenkinti. skaityti »

Pasaulio turtingieji dar praturtėjo

„Bloomberg Billionaires Index“ duomenimis, pasaulio turtingųjų turtas išaugo 5,7 proc. skaityti »

Aptartos ekonomikos augimą ir finansų stabilumą užtikrinančios priemonės

Finansų ministras Vilius Šapoka su Europos Audito Rūmų nariu Rimantu Šadžiumi aptarė Rūmų finansinių ir veiklos auditų ataskaitas Lietuvai aktualiais klausimais. skaityti »

Dalį pajamų sutaupyti pavyksta kas antram namų ūkiui

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. skaityti »

Memelio ir Rusnės pinigams – 100 metų

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai. skaityti »

Pramonininkai finansų ministrui pateikė pasiūlymus, kaip didinti šalies konkurencingumą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, viceprezidentas Stasys Kropas ir vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė su finansų ministru Viliumi Šapoka aptarė būdus didinti šalies ūkio konkurencingumą. skaityti »

Šūsnis popierinių liudijimų keis elektroniniai

Nuo sausio 2 d. vilniečiai daug paprasčiau ir greičiau tvarkys įvairius su dokumentais susijusius reikalus – nebereikės kaskart pateikinėti popierinio gimimo, santuokos, ištuokos, mirties ir kitų liudijimų. skaityti »

Apdovanoti geriausi 2016 metų Lietuvos robotų kūrėjai

Gruodžio 30 d. M. Mažvydo bibliotekoje buvo apdovanoti verslo ir mokslo atstovai už pasiekimus robotikos srityje pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Ūkio ministerija ir DELFI gruodžio mėn. vykdytą projektą „Aš, Robotas“. skaityti »

Plečiamas verslo finansavimo priemonių spektras

Nuo 2017 m. Ūkio ministerijai atsiras galimybė įgyvendinti naujas eksporto kredito ir faktoringo garantijų priemones. skaityti »

Populiarėja darbas komandiruočių principu

Statistika rodo, kad Lietuvos darbdaviai aktyviai samdo darbuotojus vietos įmonėse ir siunčia juos į komandiruotes užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje. skaityti »