Vėjo jėgainių galia pasaulyje 2014 m. paaugo dešimtadaliu

Publikuota: 2015 m. vasario 9 d. pirmadienis

2014 m. pabaigoje bendra visų pasaulyje veikiančių vėjo jėgainių galia siekė 337 GW, skelbia leidinys „Windpower Monthly“. Kartu jos per metus pagamina apie 738 TWh elektros energijos – maždaug dvigubai daugiau, negu per metus suvartoja Jungtinė Karalystė. Šiemet instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia, prognozuoja leidinio ekspertai, turėtų siekti apie 18 GW.

Iš viso per 2014 m. bendra pasaulio vėjo jėgainių galia išaugo 11 proc. Visų naujų vėjo jėgainių bendra galia siekia 33 GW. Daugiausiai instaliuota Kinijoje – net 14 GW. Bendra Kinijos jėgainių galia per metus išaugo 19 proc.

Europoje bendra praėjusiais metais instaliuotų jėgainių galia siekia 8 GW, nauji projektai bus vystomi ir šiemet. Ekspertai pažymi, kad politinė aplinka vėjo energetikos plėtrai Europoje išlieka palanki. Vien per paskutinį 2014 m. ketvirtį, leidinio duomenimis, turbinas naujai statomoms jėgainėms užsakė vystytojai iš devynių Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos. Pirmavo šioje srityje Švedija, kurioje užsakytų turbinų bendra galia sudarė 228 MW, ir Portugalija, šios šalies vystytojų užsakytų turbinų bendra galia sudarė 222 MW.

Šiaurės Amerikoje fiksuotas 8 proc. galios augimas. Tačiau vien šiuo metu JAV statomų vėjo jėgainių bendra galia sudarys 13,6 GW, tad netrukus šiame regione galios augimas turėtų paspartėti. Ypač gerų rezultatų 2014 m. pasiekė Kanada – bendra jėgainių galia šalyje per 2014 m. išaugo 17 proc.

„Lietuvoje per šiuos ir ateinančius metus bus baigti instaliuoti jėgainių parkai, kurių bendra galia sieks valstybės nustatytus maksimalius 500 MW. Siekiant tęsti vėjo energetikos plėtrą šalyje, riba turėtų būti pakelta bent iki 850 MW. Ekspertai įrodė, kad techniškai tai įgyvendinama, tereikia parodyti politinę valią“, – Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.

Kalbėdami apie vėjo energetikos perspektyvas, ekspertai teigia, kad nauji pasiekimai tobulinant jėgainių technologijas turėtų lemti tolesnį jų gaminamos elektros kainos mažėjimą. Tai reikš, kad vėjo jėgainės išliks patrauklia elektros energijos generavimo forma valstybėms, siekiančioms atsisakyti anglimi varomų elektrinių, ir jų skaičius turėtų reikšmingai augti.

Ekspertai teigia, kad, lyginant su gamtinėmis dujomis kūrenamomis elektrinėmis, vėjo jėgainių pozicijos išliks geros. Nors 2014 m. naftos kaina reikšmingai krito, kol kas didelės įtakos gamtinių dujų kainoms JAV ir Europoje tai nepadarė. JAV energetikos departamentas prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį gamtinių dujų gaminamos elektros kaina augs maždaug 10 proc., tad vėjo energetikos santykinis pranašumas prieš gamtines dujas per šį laikotarpį turėtų padidėti.

Pasak ekspertų, paramą vėjo energetikai pasaulyje greičiausiai sustiprins ir tai, kad 2014 m. tapo karščiausiais metais pasaulyje nuo 1880 m., kai pradėti vykdyti meteorologiniai stebėjimai. Šių metų pabaigoje Paryžiuje vyks tarptautinė Jungtinių Tautų konferencija, skirta klimato kaitai, ir prognozuojama, kad jos metu siekdamos kovoti su anglies dvideginio išmetimu į atmosferą valstybės sutars daugiau dėmesio skirti atsinaujinančios energetikos plėtrai.

Ekspertai prognozuoja, kad iki 2020 m. bendra pasaulio vėjo jėgainių galia pasieks 500 GW, o 2025 m. – net 1000 GW.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »