Vilniečiai renkasi būstą pagal jo kainą, išlaikymą ir vietą

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 23 d. trečiadienis

Vilniečiai mieliau rinktųsi naują trijų kambarių butą miegamajame rajone (64 proc.) nei seną dviejų kambarių Vilniaus senamiestyje. Tą parodė nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ ir nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt apklausa.  Vis dėlto didžioji dalis lietuvių nurodė, kad ieškodami gyvenamosios vietos, prioritetą teiktų būsto vietai.

„Nors lietuviai ir svajoja apie patogų bei kokybišką gyvenimą miesto centre, tačiau renkasi racionaliai. Pardavimo apimtys rodo, kad dažniausiai pasirenkamas būstas miegamuosiuose rajonuose. Ten už tą pačią kainą galima įsigyti būstą pigiau arba didesnio ploto“, – teigia Martynas Žibūda, „Eikos“ plėtros direktorius.

Pagrindiniu būsto sostinės centre privalumu Lietuvos gyventojai nurodė puikiai išvystytą infrastruktūrą (47 proc.). Nemaža atsakiusiųjų dalis – 31 proc. – būstą Senamiestyje laiko puikia investicija į ateitį ir mato išliekamąją jo vertę, o vos 14 proc. privalumu nurodė tai, kad centre gausu laisvalaikio praleidimo vietų, kultūrinių renginių.

Paprašyti pasirinkti tris pagrindines priežastis, kodėl nepirktų buto sostinės centre, daugiausia (66 proc. respondentų) pažymėjo didelę kainą. Evaldas Narbuntovičius, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt projekto vadovas, teigia, kad šiuo metu standartinis 60 kv. m dviejų kambarių butas Vilniaus senamiestyje vidutiniškai kainuoja apie 85 tūkst. eurų, o tokio pat dydžio butas miegamajame rajone – trečdaliu pigesnis. Net 49 proc. nurodė, kad būsto Senamiestyje nesirinktų dėl automobilių stovėjimo vietų stygiaus. Kiek mažiau apklausos dalyvių –  44 proc. – didžiausiu trūkumu įvardijo nuolatinį triukšmą ir šurmulį gatvėse. Tiek pat, beveik pusė, lietuvių buto centre nesirinktų dėl pasenusių vamzdynų ir remonto grėsmės.

Respondentai pagrindiniu miegamųjų rajonų privalumu nurodė žaliųjų zonų gausą (32 proc.), naujesnius geriau suplanuotus ir erdvesnius butus (29 proc.), mažesnes kainas nei centre (22 proc.). Paprašyti pasirinkti tris pagrindines priežastis, dėl kurios buto miegamuosiuose rajonuose visgi nepirktų, daugiausia lietuvių – 81 proc. – nurodė prastą susisiekimą su centru ir kitais rajonais, taip pat 62 proc. trūkumu įvardijo laisvalaikio praleidimo vietų stygių. Daugiau nei pusei – 51 proc. – atsakiusiųjų miegamuosiuose rajonuose nepakankamai išvystyta infrastruktūra.

Rugsėjį atliktos apklausos rezultatai rodo, kad ieškodami gyvenamosios vietos, didžioji dalis lietuvių (67 proc.) prioritetą teiktų būsto vietai, o ne jo kokybei ar kainai. Nors apklaustieji prioritetą teikė Senamiesčiui, tačiau didžioji dauguma (67 proc.) pasirinko tiek pat kainuojantį erdvesnį naujos statybos trijų kambarių butą miegamajame rajone, o ne 2 kambarių senos statybos Senamiestyje.

„Jeigu paklausime pirkėjų, kodėl pasirinko konkretų būstą, dažniausias atsakymas yra tinkama vieta. Tik po to pradedami vardyti kiti privalumai. Vieta yra subjektyvus pasirinkimo kriterijus, nes vieni vertina patogų gyvenimą Senamiestyje, kiti, pavyzdžiui, šeimos su mažais vaikais, dairosi ramesnės vietos toliau nuo centro šurmulio, arčiau parkų. Be to, pastaruosius metus pastebime išaugusį pirkėjų dėmesį būsto išlaikymo sąnaudoms. Lietuviai atidžiai domisi, kiek reikės mokėti už šildymą ir buto eksploataciją. Daugumai mažesnės išlaidos atspindi būsto kokybę“, – sako „Eikos“ plėtros direktorius.

Atlikta apklausa parodė, kad išlaidos, kurių pareikalaus būsto išlaikymas, lietuviams svarbesnės už rajono saugumą, būsto suplanavimą, pastato architektūrą ar net infrastruktūrą (atstumą iki mokyklų, darželių, prekybos centro).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »