Kai pasaulyje išpopuliarėjo savitarnos įranga – bankomatai, buvo manoma, kad dabar pinigai daug saugesni, o klientams kils mažiau rūpesčių, norint išsiimti grynuosius kad ir vidury nakties. Tačiau piktavaliai prisitaiko prie visokių aplinkybių. Jie įsigudrina pavogti pinigus. Bankomatų vagys įžūlėja Lapkričio viduryje pasaulyje pasklido žinia, kad Australijoje vagys vagia pinigus, vogdami pačius bankomatus! Bankomatai nusinešami tiesiog ant pečių! Paskutinį kartą vagys išnešė seifą iš Ilmico miestelio, Burgerlando federalinės žemės. Keletą minučių prieš šį nusikaltimą bankomatas buvo papildytas 100 tūkst. eurų. Bankomatas buvo pastatytas banko „Šparkase“ filialo nišoje. Vienas iš nusikaltėlių uždengė savo nugara stebėjimo kamerą, o jo draugai atjungė signalizacijos sistemą. Vagys bankomatą įkėlė į netoliese pastatytą automobilį ir nuvažiavo nežinoma kryptimi. Savaitę prieš šį įvykį vagys išsinešė bankomatą, kuriame buvo 140 tūkst. eurų Švadorfe, Žemutinėje Australijoje. Teisėsaugos institucijų darbuotojai iki šiol nesėkmingai mėgina aptikti šių nusikaltėlių pėdsakus. Kaip apsaugoti pinigus? Dar 2000 metais Švedijoje pastebėta itin didelė seifų apiplėšimo problema. Čia nusikaltėliai gana lengvai įsigydavo dinamito (mat jis šioje šalyje plačiai naudojamas statybos pramonėje) ir išmokti juo naudotis. 2000 metais Švedijoje buvo susprogdinta 60 bankomatų. Sprogimų metu ne tik pavogti pinigai, bet ir apgriauti bankų filialai, netoliese stovėjusių pastatų sienos. „Wincor Nixdorf“ nusprendė su šia problema kovoti kitais būdais. 2001 metais ji pradėjo bendradarbiauti su Švedų kompanija „Security Qube System“ (SQS), gaminančia sistemas, skirtas patikimai saugoti pinigams, ginklams ir kitiems vertingiems daiktams juos pervežant. Plačiai žinoma SQS produkcija: „Q-case“ portfelis, skirtas gryniesiems pinigams pernešti, ir „Qcut“ – grynųjų pinigų kasetės, nudažančios pinigus ir taip gąsdinančios plėšikus. „Wincor Nixdorf“ panaudojo tą pačią dažymo technologiją, kad apsaugotų bankomatų kasetes pervežimo metu. Bendrovė sukūrė specialią saugyklą populiariam bankomatui „ProCash 2150“. Daugybė bankomatų, šiuo metu priklausančių Švedijos bankams, turi saugyklas, vadinamas „Blue Safe“ (Mėlynu seifu) dėl jo kobalto spalvos. Ši spalva turi įspėti plėšikus, kad saugykloje saugomi pinigai jiems bus beverčiai. Mat, kai paliečiama seifo apsauga, suveikia davikliai ir sukelia nedidelį sprogimą, po kurio nudažomi kasetėje saugomi pinigai. Ši technologija galėtų būti puikiai panaudoti ir tais atvejais, kai vagys pavagia bankomatus ir prievarta bando iš jų išimti pinigus. Nekalti sukčiavimai Ne tokie akivaizdūs bankų apiplėšimai vyksta panaudojant magnetinių kortelių spragas. Anot įmonės „Master Card International“ viceprezidento Džonas Šetino, „Master Card“, „Amex“, „Visa“, „Discover“ ir kitos stambios įmonės kasmet netenka 4 mil. JAV dolerių. Dėl mokėjimo kortelių klastojimo iš 100 JAV dolerių prarandama apie 8 centus. Apie 50 procentų apgavysčių susijusios su kortelių vagystėmis. Šiuo atžvilgiu pirmauja Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kanada, Ispanija ir Japonija. Anot „Visa International“ atstovo Europos Sąjungos šalyse Styvo Vaninsbergo, kuris atsakingas už pasaulinį suklastotų bankinių kortelių monitoringą, prekybinių sandėrių apgavystės sudaro 0,069 procentus. Klasifikuojant neteisėtai vykdomas apgavystes, kurios susijusios su mokėjimo kortelėmis, skiriamos prarastos (12 procentų), pavogtos (23 procentai), kitokio pobūdžio (3 procentai) kortelės. Kaip apsisaugoti nuo sukčiavimų? Siekiant išvengti tokių sukčiavimų, visame pasaulyje šiuo metu magnetinės mokėjimo kortelės keičiamos į saugesnes – mikroprocesorines. 2005 metais daugelyje Europos Sąjungos šalių, Centrinės ir Rytų Europos (taip pat ir Lietuvos) valstybėse ir Lotynų Amerikoje bus įdiegtas patikimesnis mikroprocesorinių kortelių (EMV standartas) standartas. Lietuvoje šį standartą diegia UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“, kurią „Visa“ pasirinko partnere įgyvendinant šį keitimo procesą. Anglijos banko „Barkley“, kuris 2002 metais perėjo prie mikroprocesorinių kortelių, atstovai teigia, kad dėl to sumažėjo apgavysčių. Naujo standarto kortelių patikimumą patvirtina ir Prancūzijos bankai, kurie pradėjo diegti EMV standartą nuo 1994 metų. Dar vienas iš saugumo bandymų – diegti kortelių turėtojų biometrinius identifikavimo būdus (identifikavimą pagal pirštų antspaudus ir vartotojo išorę). Tačiau šis būdas kol kas dar nėra gerai išdirbtas ir kritikuojamas. Sistema blogai identifikuoja žmogų jam susižeidus pirštą, be to, pastebėta atvejų, kai kelių žmonių pirštų antspaudai skaitmeniškai sutampa.