Per artimiausius metus mažmeninės prekybos įmonės gali tikėtis mažesnių mokėjimo kortelių aptarnavimo mokesčių, didesnio taikomų įkainių skaidrumo ir galimybės pasirinkti, kokias mokėjimo korteles priimti. Geresnes sąlygas priimti mokėjimo korteles sudarys pradedantis galioti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas.

„Šis reglamentas grąžina sprendimų priėmimo teisę prekybininkams ir sudaro sąlygas už mokėjimo kortelių aptarnavimą mokėti mažiau. Iki šiol prekybos įmonės beveik neturėjo galimybių daryti įtaką mokėjimo kortelių schemų nustatytoms taisyklėms ir praktikai. Tikimės, kad užsienyje registruoti mokėjimo paslaugų teikėjai pasinaudos galimybe ateiti į Lietuvos rinką, taip padidindami konkurenciją ir pagerindami paslaugų kokybę palyginti koncentruotoje rinkoje“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Reglamentas nustato, kad nuo 2015 m. gruodžio mėn. tarpbankinis mokestis debeto kortelėmis turi būti ne didesnis kaip 0,2, o kredito kortelėmis – ne didesnis kaip 0,3 proc. operacijos vertės. Lietuvos banko išankstiniu vertinimu, dėl reikšmingai sumažinto tarpbankinio mokesčio prekybininkai per metus sutaupys iki 18 mln. Eur.

Šis reglamentas įsigalios trim etapais. Nuo šiandien įsigalioja reglamento nuostatos, pagal kurias bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai sutartinėmis nuostatomis su prekybininkais negali riboti prekybininkų siekio skatinti mokėtojus naudoti tas mokėjimo korteles, kurioms prekybininkai teikia pirmenybę. Be to, sutartinės nuostatos negali drausti prekybininkams informuoti mokėtojų apie prekybininkams taikomus tarpbankinius ir prekybininko aptarnavimo mokesčius. Kitoms reglamento nuostatoms įgyvendinti numatytas pereinamieji laikotarpiai po 6 ir 12 mėnesių.

Mokėjimo kortelės yra dažniausiai naudojama elektroninio mokėjimo priemonė mažmeninėje prekyboje, tačiau Lietuva dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. 2013 m. Lietuvoje vienam gyventojui teko 52 mokėjimo kortele operacijos, ES vidurkis – 86, Švedijoje – 250, Estijoje – 169, Latvijoje – 75 operacijos. 2013 m. vidutiniškai vienam gyventojui ES teko 1,5, o Lietuvoje – 1,2 mokėjimo kortelės. 2014 m. visų rūšių mokėjimo kortelėmis atliktų mokėjimų vertė Lietuvoje pasiekė 3,1 mlrd. Eur.

Tarpbankiniai mokesčiai paprastai taikomi tarp korteles aptarnaujančių mokėjimo paslaugų teikėjų ir korteles išleidžiančių mokėjimo paslaugų teikėjų, priklausančių tam tikrai mokėjimo kortelių schemai. Tarpbankiniai mokesčiai sudaro pagrindinę prekybininkų mokesčių dalį. Prekybininkai savo ruožtu kortelių tvarkymo sąnaudas, kaip ir visas kitas savo sąnaudas, įtraukia į bendras prekių ir paslaugų kainas. Dėl konkurencijos tarp mokėjimo kortelių schemų, siekiant įtikinti mokėjimo paslaugų teikėjus išleisti jų korteles, tarpbankiniai mokesčiai rinkoje paprastai ne sumažėja, bet padidėja – priešingai įprastam poveikiui, kurį konkurencija daro kainoms rinkos ekonomikoje.

Lietuvos banko tyrimas parodė, kad 2011 m. Lietuvoje tarpbankinis mokestis už naudojimąsi debeto kortelėmis vidutiniškai sudarė 0,94, kredito kortelėmis – 1,07, o vidutinis prekybininkų mokamas mokestis – 1,44 proc. operacijos vertės.

Reglamentas įpareigoja valstybes nares iki 2016 m. birželio 9 d. paskirti kompetentingas institucijas, kurios užtikrins reglamento vykdymą ir kurios stebės, ar nemėginama apeiti reglamento nuostatų. Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateiktame Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma kompetentinga institucija paskirti Lietuvos banką.

Suprasdamas šio reglamento svarbą šalies mokėjimų rinkai ir siekdamas išsamiai pristatyti ES reglamento nuostatas, Lietuvos bankas 2015 m. rugsėjo mėn. planuoja surengti prekybininkams ir kitoms suinteresuotosioms šalims informacinį renginį. Kylančius klausimus jau dabar galima pateikti Lietuvos bankui elektroniniu paštu (korteliureglamentas@lb.lt).

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas rasite čia.