Valstybės finansavimo užtikrinimas reikalingiems specialistams rengti, postūmis mokslo ir verslo slėnių projektų aktyvesnei veiklai, pirmieji žingsniai dėl mažų kaimo pradinių mokyklų išsaugojimo ir švietimo finansavimo tobulinimo – tokius pagrindinius darbus švietimo ir mokslo srityje per 100 Vyriausybės veiklos dienų įvardija ministras Dainius Pavalkis.

Ieškoma būdų, kaip kaimuose išsaugoti pradines mokyklas

Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiami Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai. Jų tikslas - kaimo vietovėse išsaugoti mažas mokyklas, kad pradinį išsilavinimą vaikai įgytų kuo arčiau namų, o kaimuose nebūtų uždaryti vieninteliai kultūros židiniai.

„Kartu su socialiniais partneriais pradėjome darbus ir dėl mokinio krepšelio metodikos tobulinimo, kad mažėjant mokinių skaičiui būtų atsižvelgiama į klasių komplektų skaičiaus kitimą ir su tuo susijusį lėšų poreikį. Tai leis pasiekti, kad mažėjant mokinių skaičiui švietimui skiriami pinigai liktų švietimo sistemoje ir būtų panaudoti jos reikmėms“, - sako D. Pavalkis.

Aktyvinama slėnių veikla

Ministras D. Pavalkis pabrėžia, kad didelį dėmesį skiria ir skirs ne tik švietimui ir studijoms, bet ir mokslo sričiai.

„Lietuva investuoja į penkis mokslo, studijų ir verslo centrus, vadinamuosius slėnius, kurie turėtų kurti aukštąsias technologijas, vesti Lietuvos ūkį ir mokslą į priekį. Tikimės proveržio šioje srityje. Kol kas žengtas, o kai kuriuose slėniuose tik žengiamas, pirmasis žingsnis – kuriamos modernios tyrimų laboratorijos, jos aprūpinamos sudėtingiausius bandymus atlikti leidžiančia įranga. Reikia sėkmingai užbaigti šiuos projektus ir siekti didesnių tikslų: pritraukti Lietuvos ir verslo įmones bendriems mokslo ir verslo projektams, kurie duotų naudą šalies ūkio plėtrai“, - sako D. Pavalkis.

Panaudojant 2007-2013 metų laikotarpio ES struktūrinių fondų paramą įgyvendinama 20 slėnių infrastruktūros projektų: 14 jų administruoja Švietimo ir mokslo ministerija, 6 Ūkio ministerija. Šiuo metu visiškai baigti trys iš 14 Švietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamų investicinių projektų kuriamuose slėniuose.

Sparčiausiai juda Kaune kuriami slėniai, ypač „Nemuno“, kur iš viso įsisavinta 64 proc. lėšų. Tačiau dalies slėnių projektų įgyvendinimas itin vangus. Kai kurių slėnių lėšų įsisavinimas tesiekia 15 proc.

Pasak ministro, buvusioji Vyriausybė neskubėjo tvirtinti slėnių projektų finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymo iki 2009 m. pabaigos ir net 2011 metų, nors slėnių programos buvo patvirtintos 2008 m. Slėnių projektų įgyvendinimą stabdė užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros, trijų projektų teisminiai procesai, pasibaigę projektų vykdytojų naudai.

Ministras atkreipė dėmesį, kad dėl šių priežasčių bei projektų vykdytojų vadybinių gebėjimų stokos egzistuoja rizika, kad kai kurie projektai gali laiku nebaigti statybos darbų ir įsigyti įrangos. Potencialios pasekmės – prarasta ES parama. Kad taip neįvyktų, Švietimo ir mokslo ministerija nuolat domėsis, kaip sekasi įgyvendinti projektus, kaip juda slėnių verslo planų rengimas. Bus sudaryta Ministro Pirmininko vadovaujama Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų strateginė taryba, kurios pagrindinė funkcija - nacionaliniu lygiu koordinuoti mokslo, technologijų ir inovacijų plėtrą.

Specialistų rengimas – atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius

Slėniuose veikiančiose moderniausiose laboratorijose praktikuojasi ir studentai. „Esame įvardiję studijų kokybę kaip vieną iš veiklos prioritetų. Mūsų tikslas – užtikrinti kokybišką specialistų rengimą, maksimaliai pritaikyti prie darbo rinkos poreikių“, – teigia švietimo ir mokslo ministras.

Vasarį pakoreguota pernelyg liberali studijų krepšelių skyrimo tvarka, valstybė suformulavo aiškų užsakymą, kokių specialistų reikia: inžinierių, technologijų, agronomų, policininkų, slaugytojų. Valstybės finansavimas bus skiriamas nebe pagal 13, o 19 studijų krypčių – abiturientai turės daugiau pasirinkimo galimybių, o valstybės finansavimas bus užtikrintas tam tikroms sritims, kur mokytis galbūt sudėtingiau ir studijos mažiau populiarios tarps stojančiųjų, bet labai reikalingos šalies ūkiui. Numatoma, valstybės finansuojamą vietą gaus ne mažiau kaip pusė visų stojančiųjų, tam bus skirta daugiau kaip 29 mln. Lt.

Siekdama, kad Lietuvos aukštasis mokslas aktyviai dalyvautų tarptautinėje protų apykaitoje, perimtų geriausią tarptautinę praktiką, užmegztų bendradarbiavimo ryšius, diegtų inovatyviausius studijų metodus, Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendina Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programą. Šiais metais 17 Lietuvos aukštųjų mokyklų auditorijose studentai galės klausytis 75 aukštos kvalifikacijos dėstytojų iš užsienio paskaitų. Tam Švietimo ir mokslo ministerija skyrė beveik 460 tūkst. Lt.