100 Vyriausybės dienų: pagrindiniai darbai švietimo ir mokslo srityje

Publikuota: 2013 m. kovo 22 d. penktadienis

Valstybės finansavimo užtikrinimas reikalingiems specialistams rengti, postūmis mokslo ir verslo slėnių projektų aktyvesnei veiklai, pirmieji žingsniai dėl mažų kaimo pradinių mokyklų išsaugojimo ir švietimo finansavimo tobulinimo – tokius pagrindinius darbus švietimo ir mokslo srityje per 100 Vyriausybės veiklos dienų įvardija ministras Dainius Pavalkis.

Ieškoma būdų, kaip kaimuose išsaugoti pradines mokyklas

Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiami Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai. Jų tikslas - kaimo vietovėse išsaugoti mažas mokyklas, kad pradinį išsilavinimą vaikai įgytų kuo arčiau namų, o kaimuose nebūtų uždaryti vieninteliai kultūros židiniai.

„Kartu su socialiniais partneriais pradėjome darbus ir dėl mokinio krepšelio metodikos tobulinimo, kad mažėjant mokinių skaičiui būtų atsižvelgiama į klasių komplektų skaičiaus kitimą ir su tuo susijusį lėšų poreikį. Tai leis pasiekti, kad mažėjant mokinių skaičiui švietimui skiriami pinigai liktų švietimo sistemoje ir būtų panaudoti jos reikmėms“, - sako D. Pavalkis.

Aktyvinama slėnių veikla

Ministras D. Pavalkis pabrėžia, kad didelį dėmesį skiria ir skirs ne tik švietimui ir studijoms, bet ir mokslo sričiai.

„Lietuva investuoja į penkis mokslo, studijų ir verslo centrus, vadinamuosius slėnius, kurie turėtų kurti aukštąsias technologijas, vesti Lietuvos ūkį ir mokslą į priekį. Tikimės proveržio šioje srityje. Kol kas žengtas, o kai kuriuose slėniuose tik žengiamas, pirmasis žingsnis – kuriamos modernios tyrimų laboratorijos, jos aprūpinamos sudėtingiausius bandymus atlikti leidžiančia įranga. Reikia sėkmingai užbaigti šiuos projektus ir siekti didesnių tikslų: pritraukti Lietuvos ir verslo įmones bendriems mokslo ir verslo projektams, kurie duotų naudą šalies ūkio plėtrai“, - sako D. Pavalkis.

Panaudojant 2007-2013 metų laikotarpio ES struktūrinių fondų paramą įgyvendinama 20 slėnių infrastruktūros projektų: 14 jų administruoja Švietimo ir mokslo ministerija, 6 Ūkio ministerija. Šiuo metu visiškai baigti trys iš 14 Švietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamų investicinių projektų kuriamuose slėniuose.

Sparčiausiai juda Kaune kuriami slėniai, ypač „Nemuno“, kur iš viso įsisavinta 64 proc. lėšų. Tačiau dalies slėnių projektų įgyvendinimas itin vangus. Kai kurių slėnių lėšų įsisavinimas tesiekia 15 proc.

Pasak ministro, buvusioji Vyriausybė neskubėjo tvirtinti slėnių projektų finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymo iki 2009 m. pabaigos ir net 2011 metų, nors slėnių programos buvo patvirtintos 2008 m. Slėnių projektų įgyvendinimą stabdė užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros, trijų projektų teisminiai procesai, pasibaigę projektų vykdytojų naudai.

Ministras atkreipė dėmesį, kad dėl šių priežasčių bei projektų vykdytojų vadybinių gebėjimų stokos egzistuoja rizika, kad kai kurie projektai gali laiku nebaigti statybos darbų ir įsigyti įrangos. Potencialios pasekmės – prarasta ES parama. Kad taip neįvyktų, Švietimo ir mokslo ministerija nuolat domėsis, kaip sekasi įgyvendinti projektus, kaip juda slėnių verslo planų rengimas. Bus sudaryta Ministro Pirmininko vadovaujama Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų strateginė taryba, kurios pagrindinė funkcija - nacionaliniu lygiu koordinuoti mokslo, technologijų ir inovacijų plėtrą.

Specialistų rengimas – atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius

Slėniuose veikiančiose moderniausiose laboratorijose praktikuojasi ir studentai. „Esame įvardiję studijų kokybę kaip vieną iš veiklos prioritetų. Mūsų tikslas – užtikrinti kokybišką specialistų rengimą, maksimaliai pritaikyti prie darbo rinkos poreikių“, – teigia švietimo ir mokslo ministras.

Vasarį pakoreguota pernelyg liberali studijų krepšelių skyrimo tvarka, valstybė suformulavo aiškų užsakymą, kokių specialistų reikia: inžinierių, technologijų, agronomų, policininkų, slaugytojų. Valstybės finansavimas bus skiriamas nebe pagal 13, o 19 studijų krypčių – abiturientai turės daugiau pasirinkimo galimybių, o valstybės finansavimas bus užtikrintas tam tikroms sritims, kur mokytis galbūt sudėtingiau ir studijos mažiau populiarios tarps stojančiųjų, bet labai reikalingos šalies ūkiui. Numatoma, valstybės finansuojamą vietą gaus ne mažiau kaip pusė visų stojančiųjų, tam bus skirta daugiau kaip 29 mln. Lt.

Siekdama, kad Lietuvos aukštasis mokslas aktyviai dalyvautų tarptautinėje protų apykaitoje, perimtų geriausią tarptautinę praktiką, užmegztų bendradarbiavimo ryšius, diegtų inovatyviausius studijų metodus, Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendina Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programą. Šiais metais 17 Lietuvos aukštųjų mokyklų auditorijose studentai galės klausytis 75 aukštos kvalifikacijos dėstytojų iš užsienio paskaitų. Tam Švietimo ir mokslo ministerija skyrė beveik 460 tūkst. Lt.


Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »