Abiturientų ir verslininkų galvosūkis: kokio specialisto reikės rytoj?

Publikuota: 2014 m. gegužės 22 d. ketvirtadienis

Verslininkai sutinka – nepaisant 20 procentų viršijančio jaunimo nedarbo, Lietuvoje jaučiamas tinkamų specialistų trūkumas. Juos neramina jau daugelį metų vyraujančios tendencijos, kuomet didžioji mokyklas pabaigusių abiturientų dalis renkasi socialinės krypties studijas – daugelis jų vėliau turi rimtų problemų siekdami įsidarbinti ar efektyviai dirbti moderniose, gerų technologinių žinių reikalaujančiose įmonėse.

Tokių specialistų poreikis akivaizdus: Ūkio ministerijos 2010–2020 m. „Inovacijų strategijoje“ nurodoma, kad ypač daug dėmesio šalis turėtų skirti naujoms perspektyvioms ūkio sritims, galinčioms ateityje nulemti šalies gerovę. Numatoma, kad Lietuvoje augs transporto sektorius, valstybės ir ES lėšomis skatinami technologiniai, didelę pridėtinę vertę kuriantys start up‘ai. Šioms sritims būtini kūrybingi specialistai, viena vertus, išmanantys specifines sritis, kita vertus, sugebantys parduoti savo idėjas.

„Specialistų, ypač turinčių praktinių įgūdžių, trūkumas yra vienas pagrindinių regioninės plėtros stabdžių“, sako Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos direktorius Rimantas Šidlauskas. Pasak jo, tinkamą išsilavinimą ir gebėjimus turinčių darbuotojų nebuvimas neleidžia verslui didinti gamybos apimčių ir plėstis. Tai prisideda ir prie to, kad kai kurie šalies regionai vis dar merdi, juose nėra aktyvių, darbo vietas kuriančių verslų.

„Darbo birža yra neefektyvi, gerų specialistų ten nerandame. Nuolat kalbame apie tai, kad profesinio ir aukštojo mokslo sistema turėtų būti derinama ir prie verslininkų poreikių“, sako Asociacijos vadovas. Pasak jo, tiek būsimi studentai, tiek ir asmenys, skirstantys lėšas vienoms ar kitoms mokymo programoms, turėtų galvoti apie paklausias specialybes, atsižvelgti į tai, kur labiausiai reikia darbuotojų. „Abiturientams reikėtų savęs paklausti: ką aš dirbsiu pabaigęs studijas? Kokių praktinių žinių ir asmeninių gebėjimų įgysiu“,  – teigia R. Šidlauskas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Latvijos verslininkai jaučiasi mažiausiai saugūs, lietuviai ir estai – stabiliau

„PZU Lietuva“ užsakymu Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad trijų valstybių verslininkų požiūris į savo pinigų saugumą, pavojus gyvybei bei sveikatos apsaugą labai smarkiai skiriasi. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »