Skirstant lėšas priėmimui į aukštąsias mokyklas numatoma finansavimą studijoms proporcingai didinti: nors abiturientų mažėja 5 proc., valstybės studijoms skiriamą lėšų sumą siūloma išlaikyti tokią pat kaip pernai. Iš viso bakalauro ir vientisosioms studijoms 2014 m. numatoma skirti beveik 30 mln. litų.

„Nors abiturientų dėl demografinių priežasčių lyginant su pernai turime mažiau, mūsų prioritetas – studijų finansavimo nemažinti ir jį koncentruoti į kokybę. Labai svarbu į studijas investuojamus valstybės pinigus naudoti efektyviai ir tikslingai, todėl numatome didinti lėšas, skiriamas tikslinėms studijų vietoms“, – pranešė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis įvykusioje spaudos konferencijoje, kurioje pristatyta vasario 6–8 d. vyksianti paroda  „Mokymasis. Studijos. Karjera 2014“.

Švietimo ir mokslo ministerijos Vyriausybei svarstyti pateiktame nutarimo dėl 2014 m. finansavimo paskirstymo pagal studijų sritis projekte numatoma didinti finansavimą fiziniams ir technologijos mokslams, ypač informacinių technologijų studijoms. Jiems atiteks dar daugiau nei pernai – apie 40 proc. priėmimui į aukštąsias mokyklas skirtų lėšų, pernai teko 30 proc. Daugiau lėšų taip pat numatoma skirti biomedicinos studijoms.

Planuojama, kad 2014 m. valstybės finansavimą galėtų gauti 15,5 tūkst. studentų: 14,4 tūkst. pirmakursių gautų studijų krepšelius, daugiau nei tūkstantis – tikslinį finansavimą ir studijų stipendijas. Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad šiemet valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusė stojančiųjų.

Atsižvelgiant į specialistų darbo rinkoje perteklių numatoma mažinti socialinių mokslų, tokių kaip verslo ir vadybos, teisės finansavimą. Sudaromos sąlygas daugiau studentų priimti į visuomenės saugumo, žemės ūkio, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes.

Ypatingas dėmesys skiriamas valstybės ūkiui reikalingoms specialybėms, į kurias priimtieji pasirašys sutartis su būsimais darbdaviais. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo žymiai didinti lėšas, skiriamas tiksliniam studijų finansavimui. 2014 m. valstybei būtinoms specialybėms numatoma skirti beveik 60 proc. daugiau nei pernai.

Kaip pabrėžė švietimo ir mokslo ministras, didžiausias dėmesys skiriamas tiksliesiems, technologiniams mokslams. Mokyklose taip pat siekiama sudaryti sąlygas juos mokytis įdomiau, patraukliau. Po mokyklas pradės važinėti speciali mokslinė laboratorija, šiuo metu jau keliauja mažesnis variantas, aprūpintas lazerine ir kita modernia mokslinių tyrimų įranga, net ir mobiliu planetariumu.

Pasak D. Pavalkio, Lietuvai reikia užsiauginti jaunų, gabių mokslininkų, kurie dirbtų mūsų aukštosiose mokyklose, kuriamuose slėniuose. Reikalingas mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Kaip pavyzdys – KTU, įkūręs Inovacijų ir verslo centrą ir auginantis vadinamuosius startuolius – pradedančias inovatyvias įmones. Šiemetinėje studijų parodoje matysime įvairių Lietuvos universitetų sukurtus produktus ir pavyzdžius: lietuviškų kosmoso palydovų prototipus, šešiakojį robotą-vorą, mintimis ir žvilgsniu valdomą kompiuterį, pirmąją pasaulyje elektroninę nosį ir daugelį kitų mokslo atradimų.