Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Publikuota: 2017 m. kovo 16 d. ketvirtadienis

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. Pagrindiniai argumentai, patvirtinantys šiuos teiginius, paremti tuo, kad buhalteriai labai daug laiko sugaišta suvedinėdami duomenis iš sąskaitų ar pildydami deklaracijas, o šias problemas jau sprendžia procesų automatizavimas, elektroninės sąskaitos ar išmanioji mokesčių sistema. Bet ar tai patvirtina faktą, kad buhalterio profesijos poreikis drastiškai sumažės?

Spartus inovacijų, naujų technologijų skverbimasis į paslaugų sektorių, visų pirma, pakeis mažiausiai kvalifikuotų darbuotojų – apskaitininkų darbą.

Buhalteriui keliami labai aukšti profesiniai ir etikos reikalavimai. Išlaisvinus buhalterių laiką nuo mažai kompetencijos reikalaujančio mechaninio darbo, jie įmonių vadovams galės teikti taip ilgai lauktas bei būtinas, vertę kuriančias duomenų analitikos, veiklos konsultavimo paslaugas.

Susidurs su didesniais duomenų kiekiais

Šiandieninė aplinka verčia nuolat keistis ir prisitaikyti ne tik apskaitos, bet ir kitų profesijų, išsilavinimo, amžiaus bei lyties žmones. Vargu, ar šiandien galėtume veikti be kompiuterio, interneto ar išmaniojo telefono. Mokymasis visą gyvenimą jau tapo neatsiejama šiuolaikinio žmogaus dalimi.

Nuolatinės transformacijos amžius iš apskaitos specialistų reikalavo nuolatinio sukauptų žinių bei kompetencijų atnaujinimo. Todėl šiandien, ketvirtosios pramoninės revoliucijos, didžiųjų duomenų analitikos amžiuje, turėtume diskutuoti, o kaipgi artimoje ateityje transformuosis buhalterio profesija?

Visų pirma, eksponentiškai augant tiek struktūrizuotų, tiek nestruktūrizuotų duomenų kiekiams, siekiant išanalizuoti bei pateikti pasiūlymus valdymo sprendimų priėmimui, apskaitos specialistai susidurs su didesniu duomenų peržiūros poreikiu.

Šiam darbui atlikti reikės ne tik gerai išmanyti verslo valdymo procesus, bet ir gerai mokėti naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, tinkamai parinkti bei taikyti veiklos vertinimo metodus. Be to, naujos technologijos bei verslo analitika pareikalaus iš buhalterių ir geresnio investavimo strategijų, prognozių bei sprendimų išmanymo.

Asmeninės savybės vertinamos vis labiau

Finansinė apskaita istoriškai rėmėsi tik praeities finansiniais duomenimis.  Šiandien palaipsniui vis daugiau ir daugiau naujų nefinansinių duomenų įtraukiama į apskaitą bei rezultatų analizę. Jau neabejojama, kad ne tik įmonės, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržose, bet ir kitos pereis prie privalomo finansinių ir nefinansinių duomenų ataskaitų teikimo.

Tuo tarpu debesų technologijos įgalina ne tik didelių įmonių, bet vis dažniau ir mažų bei vidutinių įmonių visų grandžių vadovus sekti savalaikę informaciją nuotoliniu būtu.

Be labai gerų profesinių, informacinių technologijų, verslo analitikos žinių buhalteriams vis svarbesnėmis tampa asmeninės savybės, tokios, kaip komunikabilumas, aiškus minčių dėstymas, darbo grupėje gebėjimai, kritinis mąstymas, pokyčių, konfliktų ar projektų valdymas.

Kalbų mokėjimas – konkurencinis pranašumas

Aukštą išsilavinimą turinčių žmonių bei žemo darbo užmokesčio šalyse vis dažniau steigiantis paslaugų teikimo centrams, apskaitos specialistams labai svarbiu konkurenciniu pranašu tampa ne tik anglų kalbos bet ir kitų vakarų ar šiaurės šalių kalbų mokėjimas.

Investicijoms krypstant į Azijos ir islamiškas šalis, apskaitos profesionalai neišvengiamai turės išmanyti ne tik vakarų šalių, bet ir Azijos ar islamiškų šalių verslo valdymo kultūrą, apskaitą ir finansus.

Taigi, ateityje iš apskaitos specialisto bus tikimasi vis daugiau įvairių funkcijų išmanymo bei kompetencijų šias funkcijas atlikti. Apskaitos specialisto darbas bus labiau orientuotas ne į techninių darbų atlikimą, bet į apskaitomos informacijos duomenų patikimumo kokybės užtikrinimą, įmonės vertės kūrimą bei ateities galimybių vertinimą.

Šaltinis: KTU
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »