Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Publikuota: 2017 m. kovo 16 d. ketvirtadienis

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. Pagrindiniai argumentai, patvirtinantys šiuos teiginius, paremti tuo, kad buhalteriai labai daug laiko sugaišta suvedinėdami duomenis iš sąskaitų ar pildydami deklaracijas, o šias problemas jau sprendžia procesų automatizavimas, elektroninės sąskaitos ar išmanioji mokesčių sistema. Bet ar tai patvirtina faktą, kad buhalterio profesijos poreikis drastiškai sumažės?

Spartus inovacijų, naujų technologijų skverbimasis į paslaugų sektorių, visų pirma, pakeis mažiausiai kvalifikuotų darbuotojų – apskaitininkų darbą.

Buhalteriui keliami labai aukšti profesiniai ir etikos reikalavimai. Išlaisvinus buhalterių laiką nuo mažai kompetencijos reikalaujančio mechaninio darbo, jie įmonių vadovams galės teikti taip ilgai lauktas bei būtinas, vertę kuriančias duomenų analitikos, veiklos konsultavimo paslaugas.

Susidurs su didesniais duomenų kiekiais

Šiandieninė aplinka verčia nuolat keistis ir prisitaikyti ne tik apskaitos, bet ir kitų profesijų, išsilavinimo, amžiaus bei lyties žmones. Vargu, ar šiandien galėtume veikti be kompiuterio, interneto ar išmaniojo telefono. Mokymasis visą gyvenimą jau tapo neatsiejama šiuolaikinio žmogaus dalimi.

Nuolatinės transformacijos amžius iš apskaitos specialistų reikalavo nuolatinio sukauptų žinių bei kompetencijų atnaujinimo. Todėl šiandien, ketvirtosios pramoninės revoliucijos, didžiųjų duomenų analitikos amžiuje, turėtume diskutuoti, o kaipgi artimoje ateityje transformuosis buhalterio profesija?

Visų pirma, eksponentiškai augant tiek struktūrizuotų, tiek nestruktūrizuotų duomenų kiekiams, siekiant išanalizuoti bei pateikti pasiūlymus valdymo sprendimų priėmimui, apskaitos specialistai susidurs su didesniu duomenų peržiūros poreikiu.

Šiam darbui atlikti reikės ne tik gerai išmanyti verslo valdymo procesus, bet ir gerai mokėti naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, tinkamai parinkti bei taikyti veiklos vertinimo metodus. Be to, naujos technologijos bei verslo analitika pareikalaus iš buhalterių ir geresnio investavimo strategijų, prognozių bei sprendimų išmanymo.

Asmeninės savybės vertinamos vis labiau

Finansinė apskaita istoriškai rėmėsi tik praeities finansiniais duomenimis.  Šiandien palaipsniui vis daugiau ir daugiau naujų nefinansinių duomenų įtraukiama į apskaitą bei rezultatų analizę. Jau neabejojama, kad ne tik įmonės, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržose, bet ir kitos pereis prie privalomo finansinių ir nefinansinių duomenų ataskaitų teikimo.

Tuo tarpu debesų technologijos įgalina ne tik didelių įmonių, bet vis dažniau ir mažų bei vidutinių įmonių visų grandžių vadovus sekti savalaikę informaciją nuotoliniu būtu.

Be labai gerų profesinių, informacinių technologijų, verslo analitikos žinių buhalteriams vis svarbesnėmis tampa asmeninės savybės, tokios, kaip komunikabilumas, aiškus minčių dėstymas, darbo grupėje gebėjimai, kritinis mąstymas, pokyčių, konfliktų ar projektų valdymas.

Kalbų mokėjimas – konkurencinis pranašumas

Aukštą išsilavinimą turinčių žmonių bei žemo darbo užmokesčio šalyse vis dažniau steigiantis paslaugų teikimo centrams, apskaitos specialistams labai svarbiu konkurenciniu pranašu tampa ne tik anglų kalbos bet ir kitų vakarų ar šiaurės šalių kalbų mokėjimas.

Investicijoms krypstant į Azijos ir islamiškas šalis, apskaitos profesionalai neišvengiamai turės išmanyti ne tik vakarų šalių, bet ir Azijos ar islamiškų šalių verslo valdymo kultūrą, apskaitą ir finansus.

Taigi, ateityje iš apskaitos specialisto bus tikimasi vis daugiau įvairių funkcijų išmanymo bei kompetencijų šias funkcijas atlikti. Apskaitos specialisto darbas bus labiau orientuotas ne į techninių darbų atlikimą, bet į apskaitomos informacijos duomenų patikimumo kokybės užtikrinimą, įmonės vertės kūrimą bei ateities galimybių vertinimą.

Šaltinis: KTU
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »