Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Publikuota: 2017 m. kovo 20 d. pirmadienis

Prognozuojama, kad ateityje galios centrai stiprės nebe valstybėse, o pasaulio megamiestuose, kurie  jau dabar sparčiai auga ir kaip magnetai traukia kūrybingus ir naujoves kurti norinčius žmones. Singapūras, Honkongas, Londonas, Niujorkas, Los Andželas, San Franciskas, Dubajus – jie visi turi vieną bendrą bruožą: daugiau kaip 40 proc. žmonių yra atvažiavę į juos iš kitur.

„Sėkmingas žmonių prisitaikymas tokiuose miestuose labai priklauso nuo kūrybingumo bei išskirtinumo – gebėjimo kurti naujoves. Tad švietimui juose keliami papildomi tikslai formuoti bendruomeniškumą bei skatinti, palaikyti kūrybingumą. Būtent tokie miestai apibrėš ateities pažangaus piliečio charakteristikas, o konkurencija talentų pritraukimo srityje ateityje vyks tarp didžiųjų miestų, todėl lygiuosimės nebe į nacionalines švietimo sistemas, o į megapolių švietimo sprendimus“, – sako Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių: „Dabartinio jaunimo suvokimas yra visiškai kitoks nei mano kartos, kuriai priklauso ir daugelis dabartinių mokytojų. Mums reikėjo tokių dalykų kaip namas, butas, mašina, įvairūs daiktai. Dabar viskas pasikeitė: jauni žmonės sprendžia, kur jiems įdomu dirbti, kur geresnis socialinis tinklas, mašiną ar kitus retai naudojamus daiktus jis pasiskolina iš įvairių smulkių verslų, veikiančių dalijimosi ekonomikos principu“.

Jo teigimu, keičiantis technologijoms, nebegalima nuspėti kvalifikacijų, kurios bus reikalingos ir garantuos mūsų gyvenimą. Todėl svarbu nuolat keistis, mokytis bei sekti, kas vyksta pasaulyje, ir keisti pagal tai mokymo procesus. Taip pat keičiasi ir mokytojo vaidmuo: jis nebėra tik žinių teikėjas, nes vaikas pats jau gali susirasti labai daug informacijos, todėl svarbu išmokyti, kaip ta informacija naudotis ir ką su ja galima sukurti. Kai technologijos perima vis daugiau rutininių darbų, daugiausia dėmesio turime skirti kūrybiškumo ugdymui.

 „Verslas, politikai, visuomenė, mokytojai – visi turime sutarti, kokį Lietuvos norime matyti žmogų po XXI-ame amžiuje, kokių gebėjimų jam reikės, kokia turi būtų mūsų švietimo sistema, kokio mokytojo reikės, norint tokį žmogų išugdyti. Pramonininkai jau gerą penkmetį kalba apie tai, kad trijų pakopų švietimo sistemos sutvarkymas yra vienas pagrindinių darbų. Džiugu, kad diskusijų šia tema daugėja viešojoje erdvėje“, – sako LPK prezidentas.

Europos Komisija yra ne kartą įspėjusi, kad Lietuvos švietimo sistemos rezultatai prastėja, o pati sistema neefektyvi. Lietuvos rezultatai pagal Tarptautinio moksleivių vertinimo programą prastesni negu kitų Baltijos šalių, o prastai besimokančiųjų dalis per keletą pastarųjų metų labai išaugo. Nepaisant didelės tretinį išsilavinimą turinčių asmenų dalies, turimais duomenimis, aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas didėja.

„Žinoma, visoms reformos reikia reikia tinkamai pasirengti, jas vykdyti metodiškai. Tam reikės ir daug investicijų, bet tai yra pagrindinis dalykas, į ką dabar turi susikoncentruoti valstybė“, – teigia R. Dargis.

 Jis, kartu su kitais Lietuvos verslo tarybos nariais, dar šiemet kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, siūlydami sprendimus švietimo srityje, leisiančius užtikrinti kokybišką mokslą ir pasaulinėje rinkoje konkurencingas studijas Lietuvoje.

Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »