Atliktas nepriklausomas Lietuvos mokslo tarybos veiklos vertinimas

Publikuota: 2014 m. liepos 24 d. ketvirtadienis

Lietuvos mokslo taryba tapo svarbia mokslo ir studijų sistemos dalimi – ji yra institucija, kuri ne tik pataria mokslo politikos klausimais, bet ir įtvirtino konkursinį mokslo finansavimą. Tokia išvada pateikta Europos mokslo fondo (angl. European Science Foundation, ESF) paskelbtoje Tarybos veiklos išorinio vertinimo ataskaitoje.

Vertindama Tarybą, ESF didžiausią dėmesį skyrė jos veiklai po 2008 m. atliktos pertvarkos, t. y. tam metui, kai vienas iš pagrindinių Tarybos uždavinių tapo konkursinio mokslo finansavimo modelio įgyvendinimas. Vertintojai atsižvelgė į Tarybos administruojamų projektų finansavimo schemas, tarptautiškumą, administravimo pobūdį bei procedūras.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža mano, kad penkeri veiklos metai yra pakankama trukmė įvertinti institucijos pasiekimus ir numatyti tolesnes veiklos gaires. „Reformuotai Tarybai teko atsakomybė Lietuvoje kurti ir skleisti šiuolaikinius mokslo finansavimo principus, kurie skatintų mokslinių idėjų ir rezultatų konkurenciją, stiprintų mokslines kompetencijas, kurtų tinkamą terpę vykdyti pažangius mokslinius tyrimus“, – sako prof. D. H. Pauža.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad vos per penkerius metus Tarybai pavyko įtvirtinti europinius konkursinio mokslo finansavimo principus, pelnyti didelės akademinės bendruomenės dalies pasitikėjimą ir tapti svarbia visos mokslo ir studijų sistemos dalimi. Ataskaitoje taip pat pateikta siūlymų, kaip tobulinti Tarybos veiklas sprendžiant Lietuvos mokslo sistemai opiausias inovacijų ir tarptautiškumo sričių problemas.

Pradėjusi konkurso būdu finansuoti mokslinius tyrimus ir kitą mokslinę veiklą, Taryba parengė per 30 šią reglamentuojančių tvarkos aprašų. Sukurta informacinė paraiškų ir ataskaitų teikimo, vertinimo ir projektų priežiūros sistema. Vis dažniau vertinti paraiškų kviečiami užsienio ekspertai. Prie to prisidėjo ir 2010 m. pasirašytas memorandumas su ESF, susitarimai su Suomijos akademija bei atitinkamomis kitų Europos šalių institucijomis.

Nuo 2011 m. Lietuvos mokslo taryba administruoja daugiau nei 25 nacionalines, tarptautine bei ES struktūrinės paramos. Pagal šias programas Taryba kasmet paskelbia 30–40 kvietimų teikti paraiškas. Metinis mokslo konkursinio finansavimo biudžetas – apie 100 mln. litų (29 mln. eurų).

Sutartį dėl išorinio vertinimo Taryba pasirašė 2012 m. gruodžio mėnesį. Vienas iš vertinimo etapų buvo institucijos savianalizė, į kurią buvo įtraukti Tarybos nariai ir darbuotojai.

Vertinimą atliko šeši užsienio ekspertai – patyrę mokslininkai bei mokslo ir inovacijų sistemos specialistai. Rinkdama duomenis, ekspertų grupė susitiko su Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Lietuvos mokslų akademijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA), Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA), Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), mokslo ir studijų institucijų atstovais bei Tarybos skelbtų konkursų pareiškėjais ir laimėtojais.

Išorinio vertinimo ataskaita skelbiama Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėje.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »