Atliktas nepriklausomas Lietuvos mokslo tarybos veiklos vertinimas

Publikuota: 2014 m. liepos 24 d. ketvirtadienis

Lietuvos mokslo taryba tapo svarbia mokslo ir studijų sistemos dalimi – ji yra institucija, kuri ne tik pataria mokslo politikos klausimais, bet ir įtvirtino konkursinį mokslo finansavimą. Tokia išvada pateikta Europos mokslo fondo (angl. European Science Foundation, ESF) paskelbtoje Tarybos veiklos išorinio vertinimo ataskaitoje.

Vertindama Tarybą, ESF didžiausią dėmesį skyrė jos veiklai po 2008 m. atliktos pertvarkos, t. y. tam metui, kai vienas iš pagrindinių Tarybos uždavinių tapo konkursinio mokslo finansavimo modelio įgyvendinimas. Vertintojai atsižvelgė į Tarybos administruojamų projektų finansavimo schemas, tarptautiškumą, administravimo pobūdį bei procedūras.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža mano, kad penkeri veiklos metai yra pakankama trukmė įvertinti institucijos pasiekimus ir numatyti tolesnes veiklos gaires. „Reformuotai Tarybai teko atsakomybė Lietuvoje kurti ir skleisti šiuolaikinius mokslo finansavimo principus, kurie skatintų mokslinių idėjų ir rezultatų konkurenciją, stiprintų mokslines kompetencijas, kurtų tinkamą terpę vykdyti pažangius mokslinius tyrimus“, – sako prof. D. H. Pauža.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad vos per penkerius metus Tarybai pavyko įtvirtinti europinius konkursinio mokslo finansavimo principus, pelnyti didelės akademinės bendruomenės dalies pasitikėjimą ir tapti svarbia visos mokslo ir studijų sistemos dalimi. Ataskaitoje taip pat pateikta siūlymų, kaip tobulinti Tarybos veiklas sprendžiant Lietuvos mokslo sistemai opiausias inovacijų ir tarptautiškumo sričių problemas.

Pradėjusi konkurso būdu finansuoti mokslinius tyrimus ir kitą mokslinę veiklą, Taryba parengė per 30 šią reglamentuojančių tvarkos aprašų. Sukurta informacinė paraiškų ir ataskaitų teikimo, vertinimo ir projektų priežiūros sistema. Vis dažniau vertinti paraiškų kviečiami užsienio ekspertai. Prie to prisidėjo ir 2010 m. pasirašytas memorandumas su ESF, susitarimai su Suomijos akademija bei atitinkamomis kitų Europos šalių institucijomis.

Nuo 2011 m. Lietuvos mokslo taryba administruoja daugiau nei 25 nacionalines, tarptautine bei ES struktūrinės paramos. Pagal šias programas Taryba kasmet paskelbia 30–40 kvietimų teikti paraiškas. Metinis mokslo konkursinio finansavimo biudžetas – apie 100 mln. litų (29 mln. eurų).

Sutartį dėl išorinio vertinimo Taryba pasirašė 2012 m. gruodžio mėnesį. Vienas iš vertinimo etapų buvo institucijos savianalizė, į kurią buvo įtraukti Tarybos nariai ir darbuotojai.

Vertinimą atliko šeši užsienio ekspertai – patyrę mokslininkai bei mokslo ir inovacijų sistemos specialistai. Rinkdama duomenis, ekspertų grupė susitiko su Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Lietuvos mokslų akademijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA), Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA), Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), mokslo ir studijų institucijų atstovais bei Tarybos skelbtų konkursų pareiškėjais ir laimėtojais.

Išorinio vertinimo ataskaita skelbiama Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėje.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Populiariausi straipsniai

VDU ir LEU pasirašys integracijos sutartį

Vasario 6 d., pirmadienį, 11.30 val. bus pasirašyta VDU ir LEU integracijos sutartis. skaityti »

Kviečiame susipažinti su LEU studentų ir dėstytojų sukurtais interaktyviais žemėlapiais

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ir dėstytojai aktyviai taiko geografines informacines sistemas (GIS), kuria ir viešina interaktyvius žemėlapius skaityti »

VU genetikai siūlo naują vėžio diagnostikos metodą

„Vėžio prigimtį, vystymosi mechanizmus tyrinėju daugelį metų, bet molekuliniu lygmeniu pradėjome dirbti ne taip ir seniai“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė. skaityti »

VGTU studento komanda sukūrė virtualų „Tesla Motors“ gigafabriką

Vilniuje fejerverkais ir perkirpta raudona juostele pažymėtas JAV elektromobilių gamintojo „Tesla Motors“ gigafabriko atidarymas. skaityti »

VU Gyvybės mokslų centras – tarp geriausių pasaulio architektūros projektų

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily” konkurse jis nominuotas geriausio 2017 m. kultūros objekto kategorijoje. skaityti »

Kauno studentai sukūrė autonominio vežimėlio oro uostui prototipą

Oro uostą, kuriame skubančių žmonių – mažiau, eilės – trumpesnės, o kelioniniai lagaminai patys pasiekia bagažo atidavimo punktą, šiandien įsivaizduoti sunku. skaityti »

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą

2017 m. sausio 26 d., VGTU inžinerijos licėjaus 1-4 klasių mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą – sužaidė didžiausiame šachmatų turnyre Lietuvoje. skaityti »

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė

Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. skaityti »

KTU subūrė Europos inovatyvių universitetų vadovus

Kauno technologijos universitetas (KTU) dalinasi patirtimi su giminingomis užsienio aukštojo mokslo įstaigomis. skaityti »

Kurdami skiauteručius mokslininkai garsina Lietuvą

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. skaityti »