Atliktas nepriklausomas Lietuvos mokslo tarybos veiklos vertinimas

Publikuota: 2014 m. liepos 24 d. ketvirtadienis

Lietuvos mokslo taryba tapo svarbia mokslo ir studijų sistemos dalimi – ji yra institucija, kuri ne tik pataria mokslo politikos klausimais, bet ir įtvirtino konkursinį mokslo finansavimą. Tokia išvada pateikta Europos mokslo fondo (angl. European Science Foundation, ESF) paskelbtoje Tarybos veiklos išorinio vertinimo ataskaitoje.

Vertindama Tarybą, ESF didžiausią dėmesį skyrė jos veiklai po 2008 m. atliktos pertvarkos, t. y. tam metui, kai vienas iš pagrindinių Tarybos uždavinių tapo konkursinio mokslo finansavimo modelio įgyvendinimas. Vertintojai atsižvelgė į Tarybos administruojamų projektų finansavimo schemas, tarptautiškumą, administravimo pobūdį bei procedūras.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža mano, kad penkeri veiklos metai yra pakankama trukmė įvertinti institucijos pasiekimus ir numatyti tolesnes veiklos gaires. „Reformuotai Tarybai teko atsakomybė Lietuvoje kurti ir skleisti šiuolaikinius mokslo finansavimo principus, kurie skatintų mokslinių idėjų ir rezultatų konkurenciją, stiprintų mokslines kompetencijas, kurtų tinkamą terpę vykdyti pažangius mokslinius tyrimus“, – sako prof. D. H. Pauža.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad vos per penkerius metus Tarybai pavyko įtvirtinti europinius konkursinio mokslo finansavimo principus, pelnyti didelės akademinės bendruomenės dalies pasitikėjimą ir tapti svarbia visos mokslo ir studijų sistemos dalimi. Ataskaitoje taip pat pateikta siūlymų, kaip tobulinti Tarybos veiklas sprendžiant Lietuvos mokslo sistemai opiausias inovacijų ir tarptautiškumo sričių problemas.

Pradėjusi konkurso būdu finansuoti mokslinius tyrimus ir kitą mokslinę veiklą, Taryba parengė per 30 šią reglamentuojančių tvarkos aprašų. Sukurta informacinė paraiškų ir ataskaitų teikimo, vertinimo ir projektų priežiūros sistema. Vis dažniau vertinti paraiškų kviečiami užsienio ekspertai. Prie to prisidėjo ir 2010 m. pasirašytas memorandumas su ESF, susitarimai su Suomijos akademija bei atitinkamomis kitų Europos šalių institucijomis.

Nuo 2011 m. Lietuvos mokslo taryba administruoja daugiau nei 25 nacionalines, tarptautine bei ES struktūrinės paramos. Pagal šias programas Taryba kasmet paskelbia 30–40 kvietimų teikti paraiškas. Metinis mokslo konkursinio finansavimo biudžetas – apie 100 mln. litų (29 mln. eurų).

Sutartį dėl išorinio vertinimo Taryba pasirašė 2012 m. gruodžio mėnesį. Vienas iš vertinimo etapų buvo institucijos savianalizė, į kurią buvo įtraukti Tarybos nariai ir darbuotojai.

Vertinimą atliko šeši užsienio ekspertai – patyrę mokslininkai bei mokslo ir inovacijų sistemos specialistai. Rinkdama duomenis, ekspertų grupė susitiko su Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Lietuvos mokslų akademijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA), Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA), Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), mokslo ir studijų institucijų atstovais bei Tarybos skelbtų konkursų pareiškėjais ir laimėtojais.

Išorinio vertinimo ataskaita skelbiama Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėje.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Pasaulyje mokytojų trūkumas

Jungtinės tautos praėjusiais metais paskelbė, kad pasaulyje trūksta beveik 8 milijonų mokytojų. skaityti »

Inžinerija – ateities specialybė, kuria vis labiau domisi ir merginos

Kokią sritį rinktis studijoms? Ar tikslieji mokslai išliks populiarūs ateityje? skaityti »

100 reikšmingiausių vaikų knygų: sąrašo viršūnėje Nėris, Geda ir Maironis

Paskelbtas Lietuvos šimtmečiui skirtas geriausių vaikiškų knygų sąrašas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“. skaityti »

M.Mažvydo biblioteka kviečia Motinos dieną sutikti su knyga

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atvers duris visoms mamoms, močiutėms ir šeimoms su mažaisiais skaitytojais. skaityti »

Vilniaus dailės akademijos studentai sukūrė pirmąją grojančią sieną Lietuvoje

Du Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentai, panaudoję inovatyvias technologijas, sukūrė specialią grojančią sieną, simbolizuojančią vandenyno būgnus. skaityti »

Išskirtiniam pokalbiui apie meno ir mokslo jungtis susiburs Šveicarijos ir Lietuvos ekspertai

Meno ir edukacijos centras Rupert kviečia į trečiąjį edukacinės paskaitų serijos „Pažintis su šiuolaikiniu menu“ pokalbį. skaityti »

VU Fizikos fakultetas plėtoja bendradarbiavimą su „Huawei“

Vilniaus universiteto Fizikos fakultete lankėsi garbūs svečiai iš kompanijos „Huawei“. skaityti »

Penktokai mikrokompiuteriais jau kuria švieslentes, žingsniamačius ir nuotoliniu būdu valdo planšetes

Vilniuje gimusi idėja visiems vaikams padovanoti po mikrokompiuterį labai sparčiai artėja prie realybės – 110 micro:bit kompiuteriukų jau išdalinta, o vos per mėnesį penktokai jais prikūrė netikėčiausių projektų. skaityti »

Programuotojų stygius nemažėja: jų poreikis Lietuvoje dar išaugs kone du kartus

Šiuo metu šalyje veikiančios įmonės į darbą iš karto galėtų priimti per 3 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o per artimiausius trejus metus jų poreikis rinkoje išaugs 83 procentais. skaityti »

Panevėžio studentui robotų entuziastui – kelialapis į prestižinį renginį Japonijoje

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto magistrantas Giedrius Liaučys, sukonstravęs robotą „Ciongs“, laimėjo nacionalinį kelialapį į Japoniją. skaityti »