Aukštojo mokslo finansavimas: ar jo pakanka ir kaip juo tinkamai pasinaudoti?

Publikuota: 2013 m. rugsėjo 23 d. pirmadienis

Aukštojo mokslo finansavimas pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausiu Europos švietimo politikos klausimų. Ar aukštojo mokslo sistemai pakanka turimų lėšų ir ar sugebama jomis tinkamai pasinaudoti, kad visuomenė gautų didžiausią naudą? Šiuos klausimus svarsto susitikime Vilniuje rugsėjo 23–24 dalyvaujantys už aukštąjį mokslą atsakingi direktoriai.

Pasaulyje augant studentų skaičiui studijų kokybė tampa vis aštresniu klausimu. Politikai turi nuspręsti, kaip bus finansuojamas aukštasis mokslas, kokias investicijas jam reikia skirti ir kaip jos turi būti panaudojamos. Šis iššūkis akcentuojamas ir Europos Komisijos švietimo sričiai dokumentuose, kuriuose pabrėžiama, kad būtina galvoti apie investicijų efektyvumą ir galimus skirtingus aukštojo mokslo finansavimo šaltinius.

Skirtingos šalys taiko skirtingus aukštojo mokslo finansavimo modelius, tačiau kuris iš jų geriausias ir ar įmanoma rasti receptą, tinkantį visoms šalims? Eurostat duomenimis 2010 m. Europos Sąjungos šalių aukštojo mokslo institucijų pajamos, gaunamos iš privačių šaltinių, vidutiniškai siekė 17,3 procento visų jų gaunamų pajamų. Tačiau skirtumai šalyse – milžiniški. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos aukštajam mokslui skiriamų lėšų dalį 25 procentus sudaro lėšos, gaunamos iš valstybinio finansavimo, kai Danijoje ir Suomijoje šis rodiklis siekia net daugiau nei 95 procentus.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį privačių lėšų dalis finansuojant aukštąjį mokslą augo Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Portugalijoje. Tuo tarpu Rumunijoje ir Kipre privačių lėšų dalis aukštajam mokslui sumažėjo. Daugelyje kitų Europos šalių valstybinio ir privataus finansavimo proporcijos daugiau nei dešimtmetį išlieka beveik nepakitusios.

Tačiau nepakanka tik ieškoti būdų padidinti finansavimą aukštajam mokslui. Kitas, ne mažiau svarbus klausimas, ką galima padaryti, kad aukštojo mokslo institucijų gaunamos lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau. Dėl to taip kyla nemažai diskusijų. Kai kurie ekspertai mano, kad universitetai turi stipriau konkuruoti tarpusavyje ir tuomet viską natūraliai sureguliuos rinkos dėsniai. Kitur laikomasi principo, kai aukštajai mokyklai finansavimas skiriamas pagal joje norinčių mokytis studentų skaičių. Aukštojo mokslo direktoriai susitikime Vilniuje aptars įvairių finansavimo modelių privalumus ir trūkumus bei pasidalins savo patirtimi.

„Labai džiaugiuosi, kad galime susitikę Vilniuje pasitarti šiais visiems svarbiais ir aktualiais klausimais. Tikiuosi, kad ne tik pasidalinsime patirtimi, bet ir priimsime sprendimus, kurie atneš realią praktinę naudą", – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos studijų, mokslo ir technologijų departamento direktoriaus pavaduotoja Birutė Miškinienė.

Aukštojo mokslo direktorių susitikime Vilniuje pranešimus skaitys ekspertai iš Kanados, Airijos, Austrijos, Danijos, Nyderlandų, Suomijos, Portugalijos, Lietuvos. Susitikime dalyvaus beveik 50 už aukštąjį mokslą atsakingų direktorių (Aukštojo mokslo direktorius – šalies deleguotas švietimo srities sprendimų priėmėjų atstovas, atstovaujantis šaliai Europos Komisijos susitikimuose švietimo klausimams spręsti). 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Aptarti planuojami pokyčiai vertinant ir skiriant mokyklų vadovus

Diskutuojant dėl mokyklų vadovų kadencijų svarbu numatyti kompleksinius sprendimus, susijusius su mokyklų vadovų bei mokyklų vertinimu, savivaldos vaidmeniu, pedagogo profesijos patrauklumo didinimu. skaityti »

Dvi akredituotos sostinės mokyklos tampa ilgosiomis gimnazijomis

Dvi sostinės mokyklos įgijo teisę siekti ilgosios gimnazijos statuso: Vladislavo Sirokomlės vidurinė – su humanitarine kryptimi, o Joachimo Lelevelio – pagal inžinerinio ugdymo programą. skaityti »

Reikia keisti mokytojų rengimo sistemą

2030 m. bendrojo lavinimo mokyklose trūks beveik 5 tūkst. visų dalykų mokytojų: iki reikalingo skaičiaus stokosime net 1449 matematikos mokytojų, taip pat gamtos mokslų (1277), fizikos (873), lietuvių kalbos ir literatūros (853) ir ne tik. skaityti »

Vyksta žiemos priėmimas į dalį VU studijų programų

Sausio mėn. 4–31 d. vykdomas I priėmimo etapas į dalį Vilniaus universitete (VU) vykdomų programų. skaityti »

VU Medicinos fakulteto mokslininkė – tarp pripažintų Europos ekspertų

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto docentė Liubovė Murauskienė tapo nepriklausomos Europos Komisijos Veiksmingų būdų investuoti į sveikatą ekspertų grupės (Expert Panel on Effective ways of Investing in Health) nare. skaityti »

Geriausių Europos architektūros kūrinių konkurse – VGTU mokslo ir administracijos centras

Europos Komisija ir „Mies van der Rohe“ Fondas paviešino sąrašą architektūros kūrinių, kurie dalyvaus 2017 metų Europos architektūros – „Mies van der Rohe“ prizo – konkurse. skaityti »

Edukologijos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas ketina susijungti iki metų pabaigos

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tikisi susijungti iki 2017 metų pabaigos. skaityti »

Jaunieji kompiuterinės Kalėdų pasakos kūrėjai džiugino originalumu

Kaune finišavo penkiolikos metų jubiliejų švenčiantis respublikinis informatikos konkursas „Kompiuterinė Kalėdų pasaka 2016“. skaityti »

Ministrė J. Petrauskienė rengia pasitarimą dėl mokyklų vadovų

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kviečia savivaldybių švietimo padalinių vadovų asociaciją į pasitarimą dėl mokyklų direktorių darbo. skaityti »

„Jaunojo pedagogo akademija“ kviečia moksleivius „pasimatuoti“ pedagogo profesiją

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tradiciškai kviečia 11–12 klasių moksleivius į „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA). skaityti »