Aukštojo mokslo finansavimas: ar jo pakanka ir kaip juo tinkamai pasinaudoti?

Publikuota: 2013 m. rugsėjo 23 d. pirmadienis

Aukštojo mokslo finansavimas pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausiu Europos švietimo politikos klausimų. Ar aukštojo mokslo sistemai pakanka turimų lėšų ir ar sugebama jomis tinkamai pasinaudoti, kad visuomenė gautų didžiausią naudą? Šiuos klausimus svarsto susitikime Vilniuje rugsėjo 23–24 dalyvaujantys už aukštąjį mokslą atsakingi direktoriai.

Pasaulyje augant studentų skaičiui studijų kokybė tampa vis aštresniu klausimu. Politikai turi nuspręsti, kaip bus finansuojamas aukštasis mokslas, kokias investicijas jam reikia skirti ir kaip jos turi būti panaudojamos. Šis iššūkis akcentuojamas ir Europos Komisijos švietimo sričiai dokumentuose, kuriuose pabrėžiama, kad būtina galvoti apie investicijų efektyvumą ir galimus skirtingus aukštojo mokslo finansavimo šaltinius.

Skirtingos šalys taiko skirtingus aukštojo mokslo finansavimo modelius, tačiau kuris iš jų geriausias ir ar įmanoma rasti receptą, tinkantį visoms šalims? Eurostat duomenimis 2010 m. Europos Sąjungos šalių aukštojo mokslo institucijų pajamos, gaunamos iš privačių šaltinių, vidutiniškai siekė 17,3 procento visų jų gaunamų pajamų. Tačiau skirtumai šalyse – milžiniški. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos aukštajam mokslui skiriamų lėšų dalį 25 procentus sudaro lėšos, gaunamos iš valstybinio finansavimo, kai Danijoje ir Suomijoje šis rodiklis siekia net daugiau nei 95 procentus.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį privačių lėšų dalis finansuojant aukštąjį mokslą augo Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Portugalijoje. Tuo tarpu Rumunijoje ir Kipre privačių lėšų dalis aukštajam mokslui sumažėjo. Daugelyje kitų Europos šalių valstybinio ir privataus finansavimo proporcijos daugiau nei dešimtmetį išlieka beveik nepakitusios.

Tačiau nepakanka tik ieškoti būdų padidinti finansavimą aukštajam mokslui. Kitas, ne mažiau svarbus klausimas, ką galima padaryti, kad aukštojo mokslo institucijų gaunamos lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau. Dėl to taip kyla nemažai diskusijų. Kai kurie ekspertai mano, kad universitetai turi stipriau konkuruoti tarpusavyje ir tuomet viską natūraliai sureguliuos rinkos dėsniai. Kitur laikomasi principo, kai aukštajai mokyklai finansavimas skiriamas pagal joje norinčių mokytis studentų skaičių. Aukštojo mokslo direktoriai susitikime Vilniuje aptars įvairių finansavimo modelių privalumus ir trūkumus bei pasidalins savo patirtimi.

„Labai džiaugiuosi, kad galime susitikę Vilniuje pasitarti šiais visiems svarbiais ir aktualiais klausimais. Tikiuosi, kad ne tik pasidalinsime patirtimi, bet ir priimsime sprendimus, kurie atneš realią praktinę naudą", – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos studijų, mokslo ir technologijų departamento direktoriaus pavaduotoja Birutė Miškinienė.

Aukštojo mokslo direktorių susitikime Vilniuje pranešimus skaitys ekspertai iš Kanados, Airijos, Austrijos, Danijos, Nyderlandų, Suomijos, Portugalijos, Lietuvos. Susitikime dalyvaus beveik 50 už aukštąjį mokslą atsakingų direktorių (Aukštojo mokslo direktorius – šalies deleguotas švietimo srities sprendimų priėmėjų atstovas, atstovaujantis šaliai Europos Komisijos susitikimuose švietimo klausimams spręsti). 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »