Aukštojo mokslo finansavimas: ar jo pakanka ir kaip juo tinkamai pasinaudoti?

Publikuota: 2013 m. rugsėjo 23 d. pirmadienis

Aukštojo mokslo finansavimas pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausiu Europos švietimo politikos klausimų. Ar aukštojo mokslo sistemai pakanka turimų lėšų ir ar sugebama jomis tinkamai pasinaudoti, kad visuomenė gautų didžiausią naudą? Šiuos klausimus svarsto susitikime Vilniuje rugsėjo 23–24 dalyvaujantys už aukštąjį mokslą atsakingi direktoriai.

Pasaulyje augant studentų skaičiui studijų kokybė tampa vis aštresniu klausimu. Politikai turi nuspręsti, kaip bus finansuojamas aukštasis mokslas, kokias investicijas jam reikia skirti ir kaip jos turi būti panaudojamos. Šis iššūkis akcentuojamas ir Europos Komisijos švietimo sričiai dokumentuose, kuriuose pabrėžiama, kad būtina galvoti apie investicijų efektyvumą ir galimus skirtingus aukštojo mokslo finansavimo šaltinius.

Skirtingos šalys taiko skirtingus aukštojo mokslo finansavimo modelius, tačiau kuris iš jų geriausias ir ar įmanoma rasti receptą, tinkantį visoms šalims? Eurostat duomenimis 2010 m. Europos Sąjungos šalių aukštojo mokslo institucijų pajamos, gaunamos iš privačių šaltinių, vidutiniškai siekė 17,3 procento visų jų gaunamų pajamų. Tačiau skirtumai šalyse – milžiniški. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos aukštajam mokslui skiriamų lėšų dalį 25 procentus sudaro lėšos, gaunamos iš valstybinio finansavimo, kai Danijoje ir Suomijoje šis rodiklis siekia net daugiau nei 95 procentus.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį privačių lėšų dalis finansuojant aukštąjį mokslą augo Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Portugalijoje. Tuo tarpu Rumunijoje ir Kipre privačių lėšų dalis aukštajam mokslui sumažėjo. Daugelyje kitų Europos šalių valstybinio ir privataus finansavimo proporcijos daugiau nei dešimtmetį išlieka beveik nepakitusios.

Tačiau nepakanka tik ieškoti būdų padidinti finansavimą aukštajam mokslui. Kitas, ne mažiau svarbus klausimas, ką galima padaryti, kad aukštojo mokslo institucijų gaunamos lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau. Dėl to taip kyla nemažai diskusijų. Kai kurie ekspertai mano, kad universitetai turi stipriau konkuruoti tarpusavyje ir tuomet viską natūraliai sureguliuos rinkos dėsniai. Kitur laikomasi principo, kai aukštajai mokyklai finansavimas skiriamas pagal joje norinčių mokytis studentų skaičių. Aukštojo mokslo direktoriai susitikime Vilniuje aptars įvairių finansavimo modelių privalumus ir trūkumus bei pasidalins savo patirtimi.

„Labai džiaugiuosi, kad galime susitikę Vilniuje pasitarti šiais visiems svarbiais ir aktualiais klausimais. Tikiuosi, kad ne tik pasidalinsime patirtimi, bet ir priimsime sprendimus, kurie atneš realią praktinę naudą", – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos studijų, mokslo ir technologijų departamento direktoriaus pavaduotoja Birutė Miškinienė.

Aukštojo mokslo direktorių susitikime Vilniuje pranešimus skaitys ekspertai iš Kanados, Airijos, Austrijos, Danijos, Nyderlandų, Suomijos, Portugalijos, Lietuvos. Susitikime dalyvaus beveik 50 už aukštąjį mokslą atsakingų direktorių (Aukštojo mokslo direktorius – šalies deleguotas švietimo srities sprendimų priėmėjų atstovas, atstovaujantis šaliai Europos Komisijos susitikimuose švietimo klausimams spręsti). 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »