Aukštosios mokyklos raginamos nebijoti keistis

Publikuota: 2011 m. lapkričio 8 d. antradienis

Lapkričio 9–10 dienomis Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai kviečiami į tęstinius tarptautinius mokymus, pristatysiančius kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos pagrindinius principus. Juos organizuoja nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų  programų metodikos kūrimas ir diegimas“ vykdytojas Vilniaus universitetas.

Projekto atstovai ir mokymų organizatoriai tikisi, kad šis tęstinis renginys taps praktiniu žinių ir įgūdžių išbandymu, perduodant projekto komandoje dirbusių ekspertų gerąją patirtį. Pirmoje mokymų dalyje dalyviai buvo suburti į komandas, kurių pagrindinė užduotis – ECTS principų taikymas savoms studijų programoms, konsultuojantis su kolegomis ir užsienio ekspertais, namų darbams įtraukiant su studijų programa susijusius asmenis. Šįkart susirinkusieji daugiau laiko skirs diskusijoms apie studento krūvio skaičiavimą, bendrųjų kompetencijų ugdymą ir vertinimą, studijų programos, dalyko, modulio aprašuose ir jų kūrimo logikos pasikeitimus.

Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, pereina prie vieningos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos. Dabar galiojantis LR Mokslo ir studijų įstatymas, kurio nuostatos, įtvirtinančios naują studijų kredito apibrėžtį, įsigaliojo nuo šių metų rugsėjo 1-osios. Jis taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija visiškai kitą kredito sampratą. Tačiau įstatymų leidėjas tik inicijavo šiuos procesus, palikdamas pačiai šalies akademinei bendruomenei surasti tinkamus įgyvendinimo kelius ir instrumentus. Tą ir siekia padaryti savo akademinei bendruomenei praktiškai pristatysiantis nacionalinis projektas, dar vadinamas tarptautinės akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema.

Projekto dalyviai pripažįsta, jog visa ši „revoliucija“ – tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Todėl į mokymus aukštųjų mokyklų atstovus kviečiantis projektas prasidėjo dar 2009 m. rugsėjo mėnesį ir formaliai truks iki 2012 m. vasario, tačiau pokyčiai turėtų vykti ir jam oficialiai pasibaigus. Tikimasi, kad jo metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija Lietuvos aukštosiose mokyklose bus priimta kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »