Baigta vienuolika bendrų Lietuvos–Šveicarijos mokslinių tyrimų projektų

Publikuota: 2016 m. gegužės 26 d. ketvirtadienis

Lietuvos mokslo taryba pristato daugiau kaip trejus metus vykdytų 11 bendrų Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų projektų pasiekimus. Prototipai biologiniams eksperimentams, metodai oro kokybei tirti, uosių džiūties sukėlėjo savybės, genetiniai tyrimai, skirti gydyti cukrinį diabetą ar nustatyti intelektinės negalios priežastis – tai dalis vykdytų mokslinių tyrimų rezultatų, kuriais šiandien konferencijoje dalinasi lietuvių ir šveicarų mokslininkų grupės.

Bendri projektai pradėti vykdyti 2012 metais: 4 projektai vykdyti aplinkos apsaugos ir technologijų srityje, 3 – sveikatos (gyvybės) ir 4 – gamtos mokslų srityje. Projektus kartu su Šveicarijos partneriais vykdė 3 Lietuvos universitetai (Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ir 2 mokslinių tyrimų centrai (Gamtos tyrimų centras ir Fizinių ir technologijos mokslų centras).

Aplinkos apsaugos ir technologijų srities projektų tyrėjų grupės praplėtė žinias apie Lietuvos oro kokybę lemiančius veiksnius, išvystė naujus metodus, kurie gali būti panaudoti tiriant mažai ištirtų Europos regionų oro kokybės modelius, pateikė naujų duomenų, kaip išsaugoti ir racionaliai tvarkyti durpynų išteklius bei ištyrė abejose šalyse uosių džiūtį sukeliančio patogeninio grybo biologines ir ekologines savybes.

Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai vykdydami sveikatos (gyvybės) mokslų srities projektus nustatė retus genetinius pokyčius bei naujas genetines sritis, susijusias su intelektine negalia, sukūrė ir kliniškai įvertino neinvazinį absoliutinės smegenų intrakranijinio slėgio vertės matavimo metodą, nereikalaujantį specifinio kalibravimo individualiam pacientui, taip pat pademonstravo, kad novatoriški žmogaus genetikos tyrimai padeda nustatyti cukrinio diabeto kilmę bei parinkti optimalų gydymą.

O štai gamtos mokslų srities projektų pasiekimai – atrastas 80 metų neišspręstos Lerė (Leray) problemos sprendimas (matematikos srityje), sukurta 10 mikrogardelių prototipų, kurie bus pritaikyti įvairiuose biologiniuose eksperimentuose, sukurta technologinė platforma, pasitarnausianti tiriant pavienių žinduolių ląstelių arba ląstelių grupių metabolitų apykaitą bei koncentracijų pakitimus, kurie ypač svarbūs vėžio ir neuronų tyrimuose.

Konferencijos specialioje stendinių pranešimų sesijoje taip pat bus pristatyti 9 institucijų partnerystės projektai, kurie pradėti įgyvendinti šiais metais ir savo rezultatus pateiks šių metų rudenį. 4 iš šių projektų vykdomi fizinių ir technologijos mokslų srityje, 2 – biomedicinos, 2 – humanitarinių mokslų ir 1– socialinių mokslų srityje.

Renginyje dalyvauja abiejų šalių projektų vadovai ir tyrėjai, jaunieji mokslininkai, programos Jungtinio atrankos komiteto nariai, ekspertai, Šveicarijos Konfederacijos ambasados, Švietimo ir mokslo ministerijos, Centrinės projektų vykdymo agentūros atstovai, kiti suinteresuoti asmenys.

Renginys vyksta 2016 m. gegužės 26 d. Renginys uždaras.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »