Beveik 90 proc. aukštųjų mokyklų papildomai užsidirba iš stojančiųjų

Publikuota: 2012 m. liepos 2 d. pirmadienis

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), siekdama užtikrinti vienodas stojančiųjų priėmimo sąlygas, kreipėsi į aukštųjų mokyklų vadovus bei informavo LR Švietimo ir mokslo ministrą, dėl stojančiųjų apmokestinimo, priėmimo į aukštąją mokyklą metu.

LSAS kreipimosi rašte pabrėžiama, kad šiandieną egzistuojantis stojančiųjų į aukštąsias mokyklas apmokestinimas nėra pagrįstas. 2010 m. pradėjus teikti  prašymus internetinėje Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje buvo panaikinti paraiškos teikimo mokesčiai, siekiant palengvinti būsimų studentų finansinę naštą. Tačiau panaikinus stojimo mokestį dalis aukštųjų mokyklų apmokestino stojančiuosius anksčiau netaikytu sutarties pasirašymo, dokumentų registracijos mokesčiu, kurį šiandien taiko 41 iš 47 Lietuvoje veikiančių aukštojo mokslo įstaigų.

„Kritiškai vertiname, jog įvairių papildomų mokesčių taikymas aukštosiose mokyklose jau yra tapęs „tradicija“. Dar 2010 metais minimalus stojimo paraiškos mokestis, siekęs 80 Lt, stojantiesiems buvo pradėtas kompensuoti, tačiau, nepaisant, šio sieko sumažinti stojančiųjų išlaidas, didžioji dalis universitetų ir kolegijų įvedė naujus ir anksčiau netaikytus mokesčius studijų sutarties pasirašymo metu“, – teigė Vilius Morkūnas.

LSAS pabrėžia, jog įstojusieji į aukštąsias mokyklas nuo pat pradžių patiria daug papildomų išlaidų, t. y. bendrabučio ar buto nuoma ir užstatas, kelionės, studento pažymėjimo įsigijimo išlaidos ir t. t. O taikomi papildomi mokesčiai studijų sutarties pasirašymo metu dar labiau padidina ir taip jau dideles įstojusiųjų finansines išlaidas. Tad aukštosios mokyklos suprasdamos tokią situaciją turėtų ne apsunkinti, o priešingai – palengvinti studentų pečius užgulančią finansinę naštą.

Pasak Viliaus Morkūno labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis mokestis labai priklauso nuo aukštosios mokyklos ir šiandien siekia nuo 60 iki 150 litų, priklausomai nuo mokymo įstaigos į kurią įstojo studentas. Šiuo atvėju per kelerius metus stojimas į aukštąją mokyklą pabrango beveik dvigubai ribodamas studijų prieinamumą.

Lietuvoje veikia  6 aukštosios mokyklos, netaikančios registracijos mokesčio:  Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija, ISM, Šiaurės Lietuvos kolegija, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija, Eurpos humanitarinis universitetas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Konkurse „Išmanus miestas III“ VGTU studentai kurs ir tobulins miestų erdves

Jau trečiąjį kartą rengiamas projektas, skatinantis viešojo ir privataus sektorių intensyvų bendradarbiavimą, siekia įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus, pagražinti miestų aplinką, atgaivinti bei pritaikyti erdves pageidaujamai gyventojų veiklai. skaityti »

Užsienyje dirbantys mokslininkai – aktyvūs VU mokslinio gyvenimo dalyviai

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija gruodžio 1 d. apdovanojo penkis užsienyje dirbančius lietuvių kilmės mokslininkus. Keturių iš jų akademinis kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. skaityti »

Sukurtas ir paviešintas LEU absolventų geografų internetinis žemėlapis

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografai sukūrė ir paviešino mūsų aukštosios mokyklos alumnų geografų internetinį žemėlapį. skaityti »

Valstybė tęs savo įsipareigojimus mokytojams

Naujos kadencijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams laikinai pareigas einanti švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pateikė informaciją apie nueinančios Vyriausybės paruoštą 2017 m. valstybės biudžeto projekto švietimo dalį. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas pasisako už universitetų tinklo optimizavimą

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bendru sutarimu šiandien pritarė Seimo nutarimo projektui dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo (XIIP-4819(2). skaityti »

Kodėl mokyklose šalia vadovėlio turi atsirasti ir kompiuterinis žaidimas?

Nors įprastai žaidimus laikome laisvalaikio praleidimo būdu, jie pamažu atkeliauja ir į klases. Mokytojai Lietuvoje pastebi, kad žaidimai praturtina mokymosi procesą, padeda lengviau įsiminti pamokos medžiagą, o svarbiausia – motyvuoja vaikus net labiau nei tradiciniai mokymosi būdai. skaityti »

Verslo konfederacija ir Nacionalinė biblioteka skatins žinių visuomenės ugdymą Lietuvoje

Siekdamos gerinti verslo aplinką, skatinti inovacijas ir puoselėti darnios visuomenės kūrimąsi šalyje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. skaityti »

Prieš kitų metų egzaminų naujovę – „repeticija“ sostinės vienuoliktokams

Jau nuo kitų metų Lietuvos abiturientai susidurs su nauju vertinimo įrankiu – brandos darbu. skaityti »

Įvyko tarptautinė MENAR mintino skaičiavimo olimpiada 2016

Vilniuje įvyko jau trečioji MENAR olimpiada 2016, kurią organizavo MENAR AKADEMIJA. Šiais metais Olimpiada buvo išskirtinė - šiemet ji paskelbta tarptautine, kadangi dalyvavo ne tik vaikai iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių – Rusijos, Serbijos bei Kazachstano. skaityti »

Už studijas sumokėtas lėšas šiemet atgaus beveik maksimalus skaičius studentų

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. skaityti »