Beveik 90 proc. aukštųjų mokyklų papildomai užsidirba iš stojančiųjų

Publikuota: 2012 m. liepos 2 d. pirmadienis

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), siekdama užtikrinti vienodas stojančiųjų priėmimo sąlygas, kreipėsi į aukštųjų mokyklų vadovus bei informavo LR Švietimo ir mokslo ministrą, dėl stojančiųjų apmokestinimo, priėmimo į aukštąją mokyklą metu.

LSAS kreipimosi rašte pabrėžiama, kad šiandieną egzistuojantis stojančiųjų į aukštąsias mokyklas apmokestinimas nėra pagrįstas. 2010 m. pradėjus teikti  prašymus internetinėje Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje buvo panaikinti paraiškos teikimo mokesčiai, siekiant palengvinti būsimų studentų finansinę naštą. Tačiau panaikinus stojimo mokestį dalis aukštųjų mokyklų apmokestino stojančiuosius anksčiau netaikytu sutarties pasirašymo, dokumentų registracijos mokesčiu, kurį šiandien taiko 41 iš 47 Lietuvoje veikiančių aukštojo mokslo įstaigų.

„Kritiškai vertiname, jog įvairių papildomų mokesčių taikymas aukštosiose mokyklose jau yra tapęs „tradicija“. Dar 2010 metais minimalus stojimo paraiškos mokestis, siekęs 80 Lt, stojantiesiems buvo pradėtas kompensuoti, tačiau, nepaisant, šio sieko sumažinti stojančiųjų išlaidas, didžioji dalis universitetų ir kolegijų įvedė naujus ir anksčiau netaikytus mokesčius studijų sutarties pasirašymo metu“, – teigė Vilius Morkūnas.

LSAS pabrėžia, jog įstojusieji į aukštąsias mokyklas nuo pat pradžių patiria daug papildomų išlaidų, t. y. bendrabučio ar buto nuoma ir užstatas, kelionės, studento pažymėjimo įsigijimo išlaidos ir t. t. O taikomi papildomi mokesčiai studijų sutarties pasirašymo metu dar labiau padidina ir taip jau dideles įstojusiųjų finansines išlaidas. Tad aukštosios mokyklos suprasdamos tokią situaciją turėtų ne apsunkinti, o priešingai – palengvinti studentų pečius užgulančią finansinę naštą.

Pasak Viliaus Morkūno labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis mokestis labai priklauso nuo aukštosios mokyklos ir šiandien siekia nuo 60 iki 150 litų, priklausomai nuo mokymo įstaigos į kurią įstojo studentas. Šiuo atvėju per kelerius metus stojimas į aukštąją mokyklą pabrango beveik dvigubai ribodamas studijų prieinamumą.

Lietuvoje veikia  6 aukštosios mokyklos, netaikančios registracijos mokesčio:  Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija, ISM, Šiaurės Lietuvos kolegija, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija, Eurpos humanitarinis universitetas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Prezidentė Suomijoje domėsis aukštojo mokslo reforma

Tęsdama oficialų vizitą Suomijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, spalio 19 dieną, lankysis Alto universitete, kur domėsis šios šalies patirtimi pertvarkant aukštojo mokslo sistemą. skaityti »

Anglijos ir Lietuvos vidurinių mokyklų skirtumai

Tai, kas mūsų šalyje pristatoma kaip švietimo naujovė, daugelyje šalių tai yra nusistovėjusi sistema. skaityti »

M. Mažvydo biblioteka Europos Parlamente pristatys virtualiosios realybės biblioteką

Spalio 18–19 dienomis Europos Parlamente Briuselyje vyks tarptautinė bibliotekų paroda „Generation Code: Born at the Library“. skaityti »

Kinijos universitetai atveria naujas galimybes VGTU

Pekine vyko Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių universitetų konsorciumo partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) strateginės partnerystės prorektorė Asta Radzevičienė. skaityti »

Moksliniams tyrimams iš verslo skirta per 1 mln. eurų

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skyrė daugiau kaip 1 mln. eurų mokslo ir studijų institucijoms už užsakomųjų darbų pagal verslo poreikius atlikimą. skaityti »

Lietuvos žurnalistikos centras atnaujino žiniasklaidos ir ryšių su visuomene studijų programas

Lietuvos žurnalistikos centras (LŽC) 2016-2017 mokslo metų sezoną pasitinka atnaujinęs pagrindines studijų programas ir sustiprinęs vadovų bei lektorių komandą. skaityti »

Mokslininkai diskutuoja apie teisinės pagalbos kokybę

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su bendraautoriumi Manfredu Limantu Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto mokslo žurnale „Teisė“ publikavo mokslo straipsnį „Teisė į teisinę pagalbą Europoje“. skaityti »

VU Teisės fakultetas pasitinka 375 metų jubiliejų

Spalio 11 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas mini 375-ąsias įsteigimo metines. skaityti »

Nobelio premija pagerbta sutarčių teorija

Šiemet Nobelio ekonomikos mokslų premija skirta Oliveriui Hartui iš Harvardo universiteto ir Bengtui Holmströmui iš Masačusetso technologijos instituto už indėlį į sutarčių teoriją. skaityti »

MRU įvyko Korėjietiškos abėcėlės diena

Spalio 10 d. Karaliaus Sedžiongo institutas kvietė studentus ir akademinę bendruomenę kartu švęsti Hanguel (Korėjietiškos abėcėlės dieną) ir 2-ąjį instituto gimtadienį. skaityti »