Beveik 90 proc. aukštųjų mokyklų papildomai užsidirba iš stojančiųjų

Publikuota: 2012 m. liepos 2 d. pirmadienis

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), siekdama užtikrinti vienodas stojančiųjų priėmimo sąlygas, kreipėsi į aukštųjų mokyklų vadovus bei informavo LR Švietimo ir mokslo ministrą, dėl stojančiųjų apmokestinimo, priėmimo į aukštąją mokyklą metu.

LSAS kreipimosi rašte pabrėžiama, kad šiandieną egzistuojantis stojančiųjų į aukštąsias mokyklas apmokestinimas nėra pagrįstas. 2010 m. pradėjus teikti  prašymus internetinėje Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje buvo panaikinti paraiškos teikimo mokesčiai, siekiant palengvinti būsimų studentų finansinę naštą. Tačiau panaikinus stojimo mokestį dalis aukštųjų mokyklų apmokestino stojančiuosius anksčiau netaikytu sutarties pasirašymo, dokumentų registracijos mokesčiu, kurį šiandien taiko 41 iš 47 Lietuvoje veikiančių aukštojo mokslo įstaigų.

„Kritiškai vertiname, jog įvairių papildomų mokesčių taikymas aukštosiose mokyklose jau yra tapęs „tradicija“. Dar 2010 metais minimalus stojimo paraiškos mokestis, siekęs 80 Lt, stojantiesiems buvo pradėtas kompensuoti, tačiau, nepaisant, šio sieko sumažinti stojančiųjų išlaidas, didžioji dalis universitetų ir kolegijų įvedė naujus ir anksčiau netaikytus mokesčius studijų sutarties pasirašymo metu“, – teigė Vilius Morkūnas.

LSAS pabrėžia, jog įstojusieji į aukštąsias mokyklas nuo pat pradžių patiria daug papildomų išlaidų, t. y. bendrabučio ar buto nuoma ir užstatas, kelionės, studento pažymėjimo įsigijimo išlaidos ir t. t. O taikomi papildomi mokesčiai studijų sutarties pasirašymo metu dar labiau padidina ir taip jau dideles įstojusiųjų finansines išlaidas. Tad aukštosios mokyklos suprasdamos tokią situaciją turėtų ne apsunkinti, o priešingai – palengvinti studentų pečius užgulančią finansinę naštą.

Pasak Viliaus Morkūno labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis mokestis labai priklauso nuo aukštosios mokyklos ir šiandien siekia nuo 60 iki 150 litų, priklausomai nuo mokymo įstaigos į kurią įstojo studentas. Šiuo atvėju per kelerius metus stojimas į aukštąją mokyklą pabrango beveik dvigubai ribodamas studijų prieinamumą.

Lietuvoje veikia  6 aukštosios mokyklos, netaikančios registracijos mokesčio:  Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija, ISM, Šiaurės Lietuvos kolegija, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija, Eurpos humanitarinis universitetas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų

Vilniaus universitete (VU) rugpjūčio 31–rugsėjo 4 d. vyks Europos archeologų asociacijos kongresas. skaityti »

SMK įgyvendina projektą Afrikoje

Š. m. rugpjūčio 08–12 d. Socialinių mokslų kolegijos Tarptautinių studijų vadovas Marius Zalieckas, strateginės plėtros vadovė Reda Mikalauskaitė bei projekto „Atrask save“ jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorė Inga Kulikauskė vedė mokymus Ganos, Ugandos bei Kenijos jaunimo darbuotojams apie karjeros konsultavimo paslaugų teikimą vietiniam jaunimui. skaityti »

Profesines mokyklas jau pasirinko tūkstančiu daugiau jaunuolių nei pernai

Auga besirenkančių profesines mokyklas skaičius: rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę 14,3 tūkst. mokinių, t. y. sulaukta per tūkstantį arba 7 proc. daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pat metu. skaityti »

Rugsėjo pirmajai artėjant: programėlės padėsiančios greičiau sugrįžti į mokslus

Programos „Samsung Mokykla ateičiai“ kūrėjai moksleiviams rekomenduoja nemokamas edukacines programėles. skaityti »

VDU studentėms – vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos

Stipendijos tikslas – gabius bei motyvuotus VDU studentus, studijuojančius su biotechnologijomis ar UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ veikla susijusius mokslus ir kryptingai gilinančius šių sričių žinias, skatinti dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros. skaityti »

Mokyklose populiarėjančios elektroninės pratybos lengvina vaikų kuprines

Elektroninių pratybų kūrėjai skaičiuoja, kad šiemet Lietuvoje elektronines pratybas naudos 4 kartus daugiau mokyklų, nei praėjusiais mokslo metais. Prekybininkai pastebi, kad mokymosi skaitmenizavimas daro įtaką ir apsipirkimui prieš rugsėjo pirmąją. skaityti »

Vėžio registras leis efektyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir kovoti su onkologinėmis ligomis

Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu Vyriausybė įsteigė Vėžio registrą. Nacionalinė duomenų bazė sudarys sąlygas Lietuvos mokslininkams efektyviau tirti onkologinius susirgimus ir siūlyti naujus problemų sprendimo būdus. skaityti »

Į mokyklinuko kuprinę – ne tik sąsiuvinis, bet ir kompiuteris

Artėjant mokslo metų pradžiai, į mokyklas vaikus išleidžiantys tėvai skirstosi į dvi barikadų puses. Vieni skuba mokyklinuko kuprinę sukrauti iki rugsėjo 1-osios, kiti kantriai laukia, kol praėjus bumui mokykliniams reikmenims bus pradėtos taikyti nuolaidos, tad prieš mokyklą įsigyja tik pačias būtiniausias priemones. skaityti »

Iš Sibiro grįžęs VDU doktorantas: istoriniai įvykiai padeda perprasti dabartį

Ekspedicija „Misija Sibiras“ reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes – tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba. skaityti »

Magistrantūra naujai: šiandien nebereikia vienodas kompetencijas turinčių specialistų

„Šiandien problemos tokios kompleksinės, kad jų neįmanoma išspręsti turint tik siaurą išsilavinimą“, – teigia Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Pasak jos, tyrimai ir pasaulinės tendencijos rodo, kad rinkai nebereikia daug vienodas kompetencijas turinčių specialistų, kuriems sunku išsiskirti iš kitų. skaityti »