Beveik 90 proc. aukštųjų mokyklų papildomai užsidirba iš stojančiųjų

Publikuota: 2012 m. liepos 2 d. pirmadienis

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), siekdama užtikrinti vienodas stojančiųjų priėmimo sąlygas, kreipėsi į aukštųjų mokyklų vadovus bei informavo LR Švietimo ir mokslo ministrą, dėl stojančiųjų apmokestinimo, priėmimo į aukštąją mokyklą metu.

LSAS kreipimosi rašte pabrėžiama, kad šiandieną egzistuojantis stojančiųjų į aukštąsias mokyklas apmokestinimas nėra pagrįstas. 2010 m. pradėjus teikti  prašymus internetinėje Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje buvo panaikinti paraiškos teikimo mokesčiai, siekiant palengvinti būsimų studentų finansinę naštą. Tačiau panaikinus stojimo mokestį dalis aukštųjų mokyklų apmokestino stojančiuosius anksčiau netaikytu sutarties pasirašymo, dokumentų registracijos mokesčiu, kurį šiandien taiko 41 iš 47 Lietuvoje veikiančių aukštojo mokslo įstaigų.

„Kritiškai vertiname, jog įvairių papildomų mokesčių taikymas aukštosiose mokyklose jau yra tapęs „tradicija“. Dar 2010 metais minimalus stojimo paraiškos mokestis, siekęs 80 Lt, stojantiesiems buvo pradėtas kompensuoti, tačiau, nepaisant, šio sieko sumažinti stojančiųjų išlaidas, didžioji dalis universitetų ir kolegijų įvedė naujus ir anksčiau netaikytus mokesčius studijų sutarties pasirašymo metu“, – teigė Vilius Morkūnas.

LSAS pabrėžia, jog įstojusieji į aukštąsias mokyklas nuo pat pradžių patiria daug papildomų išlaidų, t. y. bendrabučio ar buto nuoma ir užstatas, kelionės, studento pažymėjimo įsigijimo išlaidos ir t. t. O taikomi papildomi mokesčiai studijų sutarties pasirašymo metu dar labiau padidina ir taip jau dideles įstojusiųjų finansines išlaidas. Tad aukštosios mokyklos suprasdamos tokią situaciją turėtų ne apsunkinti, o priešingai – palengvinti studentų pečius užgulančią finansinę naštą.

Pasak Viliaus Morkūno labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis mokestis labai priklauso nuo aukštosios mokyklos ir šiandien siekia nuo 60 iki 150 litų, priklausomai nuo mokymo įstaigos į kurią įstojo studentas. Šiuo atvėju per kelerius metus stojimas į aukštąją mokyklą pabrango beveik dvigubai ribodamas studijų prieinamumą.

Lietuvoje veikia  6 aukštosios mokyklos, netaikančios registracijos mokesčio:  Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija, ISM, Šiaurės Lietuvos kolegija, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija, Eurpos humanitarinis universitetas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »