Bitkoinų stabilumą saugo ne įstatymai, o matematika

Publikuota: 2015 m. lapkričio 18 d. trečiadienis

Kad nepasiklystum tarp medžių, turi būti matęs mišką iš išorės, įsivaizduoti jį bendrais bruožais kaip vietovės darinį. Jeigu bandytume suprasti, kaip veikia kriptografinė bitkoinų valiuta, pradėję nuo techninių detalių, iškart pasimestume. Tad pabandykime pažvelgti į atsiskaitymų šia valiuta sistemą tarsi iš paukščio skrydžio, daug ką supaprastindami ir palygindami su atsiskaitymais tikrais pinigais.

Kasama be kastuvų

Pirmiausia sukurkime kad ir netikrovišką, bet paprastą tikrų pinigų atsiradimo teoriją. Žmonės išėjo į kalnus, sunkiai dirbo, plovė auksingą smėlį, kasė uolienas, išlydė aukso, pagamino monetas. Tas monetas iškeitė į daiktus ar paslaugas, jos tapo kitų žmonių turtu, jie vėl jomis atsilygindavo, ir pinigai ėmė keliauti iš rankų į rankas. Ilgainiui buvo suvokta, kad pinigai gali ir nekeliauti iš rankų į rankas, pakanka, kad būtų perduodama teisė į juos. Atsirado bankas, pinigai nusėdo jo saugykloje, o mokėjimus, t. y. pinigų perkėlimus iš kišenės į kišenę (iš sąskaitos į sąskaitą), bankas ėmė tvirtinti savo pasirašytais popieriais. Perėjimas nuo popierių prie skaitmeninių dokumentų – tik techninė detalė. Būtina tokios sistemos veikimo sąlyga – klientų pasitikėjimas banku. O pagrindinis bruožas – bankas kontroliuoja ir žino viską: juk prašydamas pervesti sumą, siuntėjas turi nurodyti ir savo, ir gavėjo duomenis, ir sumą, o kartais – ir už ką. Taigi bankas palaiko ir tvarko visų atsiskaitymų duomenų bazę ir visiškai atsako, kad joje nebūtų klaidų.

Šią teoriją palyginkime su nevisiškai tikroviška, bet nemažai tiesos turinčia kriptografinės bitkoinų valiutos atsiradimo teorija.

Žmonės irgi dirbo, tačiau ne kalnuose su kastuvais ir kirtikliais, bet pasitelkę kompiuterius ir išsprendę tam tikrą kiekį matematinių uždavinių. Už šių uždavinių sprendimus jie gavo daiktus ir paslaugas, teisė į tuos sprendimus perėjo kitiems, jie vėl atsiskaitė jais ir taip toliau, ir taip toliau. Taigi vietoje monetų iš vienos sąskaitos į kitą pradėjo keliauti teisė į išspręstus uždavinius. Taigi bitkoinų kūrimas panašus į „auksinių“ pinigų kūrimą, tik „kasama“ ne kalnuose, bet simbolių (bitų) eilutėse.

Paprastai užsiminus apie matematinius uždavinius šmėkšteli mintis, kad reikia turėti gabumų juos išspręsti. Uždaviniai, kuriuos sprendžiant „iškasami“ bitkoinai, yra kitokie – jiems išspręsti tereikia laiko ir išteklių, o juos sprendžia kompiuteriai. Pavyzdžiui, nereikia jokių gabumų, kad apskaičiuotum sandaugą

299939400404883228831177733 x 3299939444223440709399459944,

bet laiko ir kantrybės reikėtų (jeigu neturėtume kompiuterio). Kasant bitkoinus sprendžiami ne tokie uždaviniai, šiuo pavyzdžiu tenorėjau parodyti sunkių, bet nesudėtingų skaičiavimo uždavinių galimybę.

Turėdamas sąskaitoje 100 eurų, gali bandyti pervesti juos dviem skirtingiems gavėjams, bet to padaryti nepavyks, nes pervedimų ir gavimų duomenis kontroliuoja bankas, t. y. institucija, kuria visi pasitiki.

Kas kontroliuoja pervedimus bitkoinais? Dabar ir pamatysime svarbiausią kriptografinės valiutos skirtumą nuo įprastinės. Nėra vieno banko, nėra kontroliuojančios institucijos, bendrą visų atsiskaitymų grandinę prižiūri visi sistemos vartotojai kartu. Patikslinsiu – ne visi, bet tik tie, kurie nori, nes iš to jie gali uždirbti.

Sistema be centro

Dabar jau galime aptarti ir kai kurias sistemos veikimo detales, bent jau įžengti į „pamiškę“. Svarbiausia idėja yra tokia: bitkoinų sistemos tinklo vartotojai bendrai kuria visų pasaulyje vykstančių atsiskaitymų bitkoinais grandinę taip, kad nė vienas įrašas joje negali būti pakeistas. Taigi pakartotinai atsiskaityti tais pačiais bitkoinais nepavyks.

Kad galėtumėte atsiskaityti bitkoinais, turite tapti šios sistemos nariu, t. y. gauti adresą, kuriuo jums galima pervesti bitkoinus. Tai padaryti galite atsisiuntę specialią programą (jų yra daug) – elektroninę piniginę. Ją atsisiuntę gaunate adresą ir skaitmeninio parašo raktą. Štai tokio adreso pavyzdys: 1Cdid9KFAaatwczBwBttQcwXYCpvK8h7FK. Norite pamatyti, kokie pervedimai buvo atlikti šiuo adresu? Prašau. Šis raktas reikalingas tvirtinti jūsų vykdomiems pervedimams.

Įsivaizduokime, kad jau turite ir adresą, ir raktą, be to – kažkas jau pervedė jums tam tikrą bitkoinų kiekį. Atitinkamas įrašas apie tai jau yra bendroje pervedimų grandinėje. Dabar jūs ketinate panaudoti jų dalį kam nors pirkti, t. y. norite pervesti bitkoinus gavėjui, kurio adresą žinote. Jūsų piniginė pagal įvestus duomenis sukuria pervedimo dokumentą ir pasirašo skaitmeniniu parašu. Tada kompiuteris išsiunčia pervedimą visiems (visiems!) tinklo dalyviams, tiksliau, tiems, kurie nori tvarkyti atsiskaitymų grandinę (bitkoinų kasėjams). Vienu metu išsiunčiama daug tokių pervedimų. Kai susikaupia tam tikras jų kiekis, bitkoinų kasėjai imasi darbo. Prasideda varžybos. Pirmiausia patikrinama, ar pervedimai teisėti, t. y. ar pervedantieji tikrai turi kriptografinės valiutos. Tai nustatoma surandant atitinkamus įrašus grandinėje. Pervedimai sujungiami į bloką, panaudojama tam tikra informacija iš jau anksčiau į grandinę įjungto bloko, suformuluojamas uždavinys ir jis sprendžiamas. Tas kasėjas, kuris išsprendė uždavinį pirmas – laimėjo. Jis praneša kitiems, kad jie nebegaištų laiko. Laimingojo kasėjo išspręstas uždavinys – naujas bitkoino pinigas, kuris jam ir atitenka. Blokas su jūsų pervedimu įjungiamas į grandinę, pervedimas įsigaliojo. Galime įsivaizduoti, kad tie patvirtinti blokai kraunami vienas ant kito ir dar surakinami grandine. Jeigu norėtumėte tais pačiais bitkoinais atsiskaityti dar kartą, turėtumėte pašalinti įrašą iš grandinės, t. y. perdaryti grandinę, kurioje jūsų įrašo blokas jau „prislėgtas“ daugybe naujų blokų. Praktiškai tai neįmanoma.

Minėjau, kad kasėjai, jungdami naujus blokus į grandinę, sprendžia uždavinius ir gauna naujus bitkoinus. Tie uždaviniai vis sunkėja, be to, jų kiekis baigtinis, todėl bitkoinų kiekis irgi ribotas.

Pagal sistemos kūrėjo, mįslingojo Satoshi Nakamoto sumanymą apie 2040 m. visi uždaviniai bus išspręsti, t. y. visi bitkoinai bus „iškasti“. Iš viso jų gali būti 21 milijonas. Kas tada tvarkys atsiskaitymų grandinę?

Norėčiau pasakyti, kad kasėjai, be sukuriamų bitkoinų, gauna dar ir kitą atlygį: už pervedimo tvarkymą kasėjas gauna nedidelį siuntėjo nustatytą atlygį. Po 2040 m. visas uždarbis bus tik iš šio atlygio.

Ar gali jūsų bitkoinai pradingti? Atsiskaitymų grandinė tikrai ne, nes jos identiškų kopijų yra daugybė, jas turi kiekvienas bitkoinų kasėjas. Tačiau jeigu pradanginsite savo piniginės adresą (arba jį pavogs kenkėjiška programa), niekas nebesuras jūsų turto bitkoinais patvirtinimo įrašo milžiniškoje grandinėje. Jeigu prarasite skaitmeninio parašo raktą, iš turto irgi nebus naudos, nes negalėsite vykdyti pervedimų. Kompiuteryje duomenis galima lengvai prarasti, tačiau niekas netrukdo užsirašyti adresą ir ant popieriaus.

Kriptografinė bitkoinų valiuta yra nuostabus sistemos, kuri veikia be centrinio valdymo, pavyzdys. Jos stabilumą saugo ne įstatymai, ne centro galia ir autoritetas, bet matematika. Šiuo metu kriptografinė valiuta jau nebėra vienintelė. Panašiai veikiančių, tik ne tokių populiarių kriptografinių valiutų yra apie dvi dešimtis.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »