Daugiausia po tris egzaminų šimtukus surinkusių abiturientų – KTU gimnazijoje

Publikuota: 2012 m. liepos 21 d. šeštadienis

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet 767 laikiusieji brandos egzaminus gavo šimto balų įvertinimus.

Daugiausia, tai yra penki, po tris šimtukus gavusių abiturientų yra Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijoje: Andrius Žiūkas, Akvilė Bukėnaitė, Akvilė Čerkauskaitė, Povilas Žemaitis ir Laura Lipinaitė. Po du šimtukus gavo devyni šios gimnazijos abiturientai.

Visoje Lietuvoje net 618 laikiusiųjų abitūros egzaminus gavo po vieną šimtuką, 117 – po du, 28 – po tris, keturi – po keturis aukščiausius įvertinimus. Taigi iš viso šimtukais įvertinti 952 brandos egzaminų darbai.

Praėjusiais metais aukščiausius įvertinimus gavo 844 laikiusieji, jiems iš viso parašyti 1094 šimto balų įvertinimai.

Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigė, kad atsižvelgiant į mažėjantį abiturientų skaičių šimtukų skaičius iš esmės išlieka proporcingai toks pat kaip ir praėjusiais metais.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad nepaisant mažėjančio abiturientų skaičiaus – šiemet brandos egzaminus laikė beveik 5 tūkst. moksleivių mažiau nei pernai – dalyvaujančių bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas skaičiai viršys ankstesnių metų rodiklius.

Valstybinius egzaminus laikė 44 852 kandidatai (pernai – 49 609 kandidatai).
Šiemet abiturientai pasirinko laikyti mažiau valstybinių brandos egzaminų negu pernai. Šoktelėjo tik chemijos egzamino populiarumas – jį rinkosi laikyti 150 kandidatų daugiau negu pernai.

Birželio 1 dieną prasidėjusi stojančiųjų registracija į universitetų ir kolegijų studijų programas baigiasi liepos 23 dieną 17 valandą. Iki šiol sistemoje užsiregistravo beveik 40 tūkst. stojančiųjų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »