Didžiausias dėmesys skiriamas biomedicinai, fiziniams ir technologijos mokslams

Publikuota: 2013 m. kovo 14 d. ketvirtadienis

Šiemet į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimti 4623 magistrantai ir 489 doktorantai, o pedagogo kvalifikaciją biudžeto lėšomis galės įgyti 28 turintieji aukštojo mokslo diplomą. Vyriausybė patvirtino 2013 m. priėmimo į antrosios pakopos, laipsnio nesuteikiančias pedagogines ir doktorantūros studijas skaičius.

Planuojant valstybės finansavimą pagal ūkio poreikius, lyginant su pernai didinamas biomedicinos ir mažinamas socialinių mokslų studijų vietų skaičius magistrantūroje. Studijų vietos aukštosioms mokykloms paskirstomos atsižvelgiant į jų mokslinės veiklos rezultatus ir tyrimų prioritetus bei galimybes rengti konkrečios srities specialistus.

Skirstant valstybės finansavimą specialus dėmesys šiemet skiriamas biomedicinos, fiziniams ir technologijos mokslams. Priėmimui į magistrantūrą technologijos mokslams numatyta 1398 valstybės finansuojamos studijų vietos, biomedicinos mokslams – 542, fiziniams mokslas – 459, socialiniams mokslams – 1520, humanitariniams mokslams – 407, meno studijoms – 297 valstybės finansuojamos magistrantūros vietos.

Priėmimui į doktorantūrą biomedicinos ir technologijos mokslams skiriama po 93 valstybės finansuojamas studijų vietas. Fiziniams mokslams atiteks 83, socialiniams mokslams – 134, humanitariniams mokslams numatyta 54, žemės ūkiui – 20, meno studijoms – 12 valstybės finansuojamų doktorantūros vietų.

Skirstant biudžeto lėšas siekiama, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius nemažėtų lyginant su ankstesniais metais, kai magistrantūros ir doktorantūros studijoms buvo pasitelktos ES struktūrinių fondų lėšos. Lyginant su praėjusiais metais priėmimo skaičiai kinta nedaug – 2012 m. iš viso buvo finansuojamos 4771 magistrantūros ir 503 doktorantūros studijų vietos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »