Didžiausias valstybės finansavimas skirtas technologijų mokslams

Publikuota: 2013 m. vasario 14 d. ketvirtadienis

Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2013 m. pirmakursių studijoms pagal studijų sritis. Daugiausia lėšų – apie trečdalį visos sumos – skiriama technologijos mokslų specialistams rengti. Jų studijų kaina dukart didesnė už socialinių mokslų studijas.

Iš universitetinių studijų pirmajai pakopai ir vientisosioms studijoms numatytų lėšų technologijos mokslams teks 5,3 mln. litų, humanitariniams – 1,8 mln. litų, meno studijoms – 1,5 mln. litų, socialiniams mokslams – 3,9 mln. litų, fiziniams mokslams – 2,7 mln. litų, biomedicinos mokslams – 2,6 mln. litų.

Pirmakursių priėmimui kolegijose numatyta skirti: technologijos mokslams – 4,3 mln. litų, humanitariniams mokslams – 120 tūkst. litų, meno studijoms – 542 tūkst. litų, socialiniams mokslams – 2,7 mln. litų, fiziniams mokslams – 274 tūkst. litų, biomedicinos mokslams – 2,4 mln. litų.

Iš viso šiandien paskirstyta 28,1 mln. litų. Didžioji dalis lėšų – 27,3 mln. litų – tenka priėmimui į valstybės finansuojamas vietas, 783 tūkst. litų – studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose vietose studijų stipendijoms.

Bendra pirmakursių studijoms 2013 m. skiriama suma sudarys 29,4 mln. litų. Be šiandien patvirtintų lėšų dar 1,3 mln. litų numatyta tiksliniam finansavimui. Iš jų menų studijoms universitetuose – 373 tūkst. litų, kolegijose – 60 tūkst. litų. Tikslinis finansavimas menų studijoms universitetuose šiemet didinamas daugiau nei du kartus taip sudarant palankias sąlygas pripažintiems menininkams atrinkti talentingiausius stojančiuosius.

Preliminariai skaičiuojama, kad 2013 m. valstybės finansavimą studijoms iš viso gaus apie 15,7 tūkst. pirmakursių: apie 8,2 tūkst. – stojančiųjų į universitetus, apie 7,5 tūkst. – į kolegijas. Apie 14,8 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas, apie 600 įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas gaus studijų stipendiją, dar beveik 300 studentų numatyta pasiūlyti tikslines studijų vietas.

Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad šiemet kaip ir anksčiau valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusė stojančiųjų.

Lėšos, kurias už vieno pirmakursio rengimą valstybė numato aukštosioms mokykloms, lieka tokios pačios, kaip ir pernai.

Bendra valstybės lėšų suma lyginant su pernai proporcingai mažinama 9 proc. mažėjant abiturientų skaičiui. 2012 m. pirmakursių studijoms iš viso buvo numatyta 32,2 mln. litų, panaudota – 30,8 mln. litų. Pernai valstybės finansavimą studijoms iš viso gavo 16,9 tūkst. stojančiųjų: 15,7 tūkst. priimti į valstybės finansuojamas vietas, per tūkstantį gavo studijų stipendijas, apie 160 pasirašė sutartis dėl tikslinės studijų vietos.

Šių metų priėmimo biudžetą suplanavo ankstesnė Vyriausybė. Dabartinė Vyriausybė ieškos būdų, kaip ateityje užtikrinti, kad valstybės finansavimas studijoms ženkliai nemažėtų.

Finansavimo paskirstymą studijų sritims Vyriausybė nustato kasmet, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius bei finansines galimybes. Preliminarų valstybės finansuojamų vietų skaičių tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

Rengiant preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų paskirstymą, numatoma padidinti studijų krypčių grupių skaičių universitetuose nuo 13 iki 19, kad būtų galima užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą. Siekiant paskatinti studentų priėmimą į visuomenės saugumo, žemės ūkio, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes, studijų srityse bus išskirtos smulkesnės krypčių grupės

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »