Didžiausias valstybės finansavimas skirtas technologijų mokslams

Publikuota: 2013 m. vasario 14 d. ketvirtadienis

Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2013 m. pirmakursių studijoms pagal studijų sritis. Daugiausia lėšų – apie trečdalį visos sumos – skiriama technologijos mokslų specialistams rengti. Jų studijų kaina dukart didesnė už socialinių mokslų studijas.

Iš universitetinių studijų pirmajai pakopai ir vientisosioms studijoms numatytų lėšų technologijos mokslams teks 5,3 mln. litų, humanitariniams – 1,8 mln. litų, meno studijoms – 1,5 mln. litų, socialiniams mokslams – 3,9 mln. litų, fiziniams mokslams – 2,7 mln. litų, biomedicinos mokslams – 2,6 mln. litų.

Pirmakursių priėmimui kolegijose numatyta skirti: technologijos mokslams – 4,3 mln. litų, humanitariniams mokslams – 120 tūkst. litų, meno studijoms – 542 tūkst. litų, socialiniams mokslams – 2,7 mln. litų, fiziniams mokslams – 274 tūkst. litų, biomedicinos mokslams – 2,4 mln. litų.

Iš viso šiandien paskirstyta 28,1 mln. litų. Didžioji dalis lėšų – 27,3 mln. litų – tenka priėmimui į valstybės finansuojamas vietas, 783 tūkst. litų – studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose vietose studijų stipendijoms.

Bendra pirmakursių studijoms 2013 m. skiriama suma sudarys 29,4 mln. litų. Be šiandien patvirtintų lėšų dar 1,3 mln. litų numatyta tiksliniam finansavimui. Iš jų menų studijoms universitetuose – 373 tūkst. litų, kolegijose – 60 tūkst. litų. Tikslinis finansavimas menų studijoms universitetuose šiemet didinamas daugiau nei du kartus taip sudarant palankias sąlygas pripažintiems menininkams atrinkti talentingiausius stojančiuosius.

Preliminariai skaičiuojama, kad 2013 m. valstybės finansavimą studijoms iš viso gaus apie 15,7 tūkst. pirmakursių: apie 8,2 tūkst. – stojančiųjų į universitetus, apie 7,5 tūkst. – į kolegijas. Apie 14,8 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas, apie 600 įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas gaus studijų stipendiją, dar beveik 300 studentų numatyta pasiūlyti tikslines studijų vietas.

Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad šiemet kaip ir anksčiau valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusė stojančiųjų.

Lėšos, kurias už vieno pirmakursio rengimą valstybė numato aukštosioms mokykloms, lieka tokios pačios, kaip ir pernai.

Bendra valstybės lėšų suma lyginant su pernai proporcingai mažinama 9 proc. mažėjant abiturientų skaičiui. 2012 m. pirmakursių studijoms iš viso buvo numatyta 32,2 mln. litų, panaudota – 30,8 mln. litų. Pernai valstybės finansavimą studijoms iš viso gavo 16,9 tūkst. stojančiųjų: 15,7 tūkst. priimti į valstybės finansuojamas vietas, per tūkstantį gavo studijų stipendijas, apie 160 pasirašė sutartis dėl tikslinės studijų vietos.

Šių metų priėmimo biudžetą suplanavo ankstesnė Vyriausybė. Dabartinė Vyriausybė ieškos būdų, kaip ateityje užtikrinti, kad valstybės finansavimas studijoms ženkliai nemažėtų.

Finansavimo paskirstymą studijų sritims Vyriausybė nustato kasmet, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius bei finansines galimybes. Preliminarų valstybės finansuojamų vietų skaičių tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

Rengiant preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų paskirstymą, numatoma padidinti studijų krypčių grupių skaičių universitetuose nuo 13 iki 19, kad būtų galima užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą. Siekiant paskatinti studentų priėmimą į visuomenės saugumo, žemės ūkio, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes, studijų srityse bus išskirtos smulkesnės krypčių grupės

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »