Spalio 25 dieną Seimo Konstitucijos salėje vyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) organizuota respublikinė mokslo konferencija „Žalioji“ architektūra: inovatyvus požiūris“.

Konferencijos metu architektūros, inžinerijos, urbanistikos specialistai, taip pat mokslininkai, politikai, praktikai iš Lietuvos bei užsienio šalių diskutavo darnaus vystymosi, žaliosios architektūros ir urbanistikos, pastatų atnaujinimo temomis.

Konferencijoje dalyvavusi VGTU Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros doc. dr. Dalia Bardauskienė savo pranešime siūlė paieškoti „žaliosios“ architektūros ir rudosios urbanistikos sąlyčio taškų, kas, urbanistikos specialistės teigimu, – „žaliosios“ architektūros idėjų sėkmės pagrindas.

Pagrindinės, šiuo metu ypač daug diskusijų sukeliančios problemos – klimato kaita, tarša, energijos išteklių vartojimas, urbanistinis sprogimas – miestų ir centrų tuštėjimas. Ir nors pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama „žaliajai“ architektūrai, ją, D. Bardauskienės teigimu, neišvengiamai būtina derinti su rudąja urbanizacija. Šis reiškinys ypač aktualus Rytų ir Vidurio Europos miestams. Rudoji urbanizacija suvokiama kaip efektyvi degraduojančių pramoninių ir kitų nuskurdintų miestų erdvių bei infrastruktūros atnaujinimas. „Mūsų urbanistinė politika yra konformistinė, pataikaujame žaliojo lauko urbanizacijai ir ignoruojanti rudosios urbanistikos atnaujinimo poreikį“,– atkreipė dėmesį urbanistikos specialistė.

Konferencijoje dalyvavę lietuvių architektai Justina Muliuolytė ir Vytautas Buinevičius pristatė masinės statybos gyvenamųjų kompleksų renovacijos Lietuvoje ir Europoje patirtis. Europoje, pasak J. Muliuolytės, tokie būstai buvo pripažinti kaip nesėkmingi. O socialistiniuose miestuose tokių gyvenamųjų kompleksų statyba tęsėsi iki pat 1990 metų. Tokių masinės statybos gyvenamųjų kompleksų fenomenas – pastatyti kvartalai nedegradavo, priešingai, tapo patraukliais būstais. Viena iš priežasčių – nesusiformavusi būstų rinka. Pasikeitus politinei sistemai, pasikeitė ir žmonių poreikiai. Miestai pradėjo plėstis, išaugo automobilių skaičius, pasikeitė miestų gyvenamųjų rajonų reikšmė. Žaliąsias miestų erdves užėmė automobiliai, dėl privatizacijos butus sunku renovuoti, todėl jie tampa nebepatrauklūs gyventi. Tad, pasak J. Muliuolytės, negalime atmesti galimybės, kad tokie gyvenamieji kompleksai gali degraduoti kaip tai atsitiko Vakarų Europoje. Todėl būtina tokių būstų renovacija.

Architektas Vytautas Buinevičius atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į paradoksalią situaciją – renovacijos naudą būtina vertinti ne tik energetinio efektyvumo rodikliais, bet nepamiršti ir socialinio aspekto. Architekto teigimu, svarbu išlaikyti socialinę gyventojų įvairovę tokiuose gyvenamuosiuose kompleksuose.

Kitose dviejose konferencijos sesijose dalyviai taip pat pristatė Lietuvai ir kitoms šalims ne mažiau aktualias „žaliosios“ architektūros, urbanistikos, aplinkos ir gyvenimo kokybės bei kitas problemas.

Konferencijos „Žalioji“ architektūra: inovatyvus požiūris“ metu atidaryta ir kraštovaizdžio architektūros darbų paroda.