ES investicijos pakėlė Lietuvos mokslą, technologijas ir inovacijas į aukštesnį lygį

Publikuota: 2016 m. vasario 29 d. pirmadienis

Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. ES fondų lėšomis sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, į kurią investuota daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Per ateinančius keletą metų infrastruktūros plėtrai bus skirta dar 670 mln. eurų – dešimtadalis visų 2014–2020 m. Lietuvai skirtų ES struktūrinių fondų lėšų.

2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Tuo pagrindu Lietuvoje sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje. Juose veikia 25 mokslo tyrimų centrai, iš jų daugiausiai Saulėtekio ir Santaros slėniuose – po 7, Nemuno slėnyje – 5, Santakos – 4, o Jūriniame – 2.

ES lėšomis finansuotuose ir veikiančiuose mokslo slėniuose jau dabar įkurta ar atnaujinta ir įranga aprūpinta beveik 300 mokslo laboratorijų, kuriose sukurta apie 700 darbo vietų mokslo tyrimų srityje, o pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių su įmonėmis skaičius – daugiau kaip 120.

Būtent slėnių ir juose įkurtų tyrimų centrų tikslas stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, plėsti mokslo tyrimų ir technologijų bazę bei didinti jos naudojimo efektyvumą.

Atsižvelgiant į 2014–2020 m. ES investicijų tikslą – skatinti mokslo tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų sistemos plėtrą, mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimą, mokslo ir verslo partnerystės pavyzdžių daugės, o rinkai bus pasiūlyta daugiau inovatyvių produktų.

Siekiama, kad investicijos į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą iki 2020 m. sudarytų 1,9 proc. BVP. Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. investicijos į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą sudarė 0,95 proc. BVP.

Tikslui pasiekti 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programoje į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą numatyta investuoti daugiau kaip 670 mln. eurų arba 10,1 proc. visų Lietuvai skirtų ES struktūrinių fondų lėšų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »