ES investicijos pakėlė Lietuvos mokslą, technologijas ir inovacijas į aukštesnį lygį

Publikuota: 2016 m. vasario 29 d. pirmadienis

Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. ES fondų lėšomis sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, į kurią investuota daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Per ateinančius keletą metų infrastruktūros plėtrai bus skirta dar 670 mln. eurų – dešimtadalis visų 2014–2020 m. Lietuvai skirtų ES struktūrinių fondų lėšų.

2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Tuo pagrindu Lietuvoje sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje. Juose veikia 25 mokslo tyrimų centrai, iš jų daugiausiai Saulėtekio ir Santaros slėniuose – po 7, Nemuno slėnyje – 5, Santakos – 4, o Jūriniame – 2.

ES lėšomis finansuotuose ir veikiančiuose mokslo slėniuose jau dabar įkurta ar atnaujinta ir įranga aprūpinta beveik 300 mokslo laboratorijų, kuriose sukurta apie 700 darbo vietų mokslo tyrimų srityje, o pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių su įmonėmis skaičius – daugiau kaip 120.

Būtent slėnių ir juose įkurtų tyrimų centrų tikslas stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, plėsti mokslo tyrimų ir technologijų bazę bei didinti jos naudojimo efektyvumą.

Atsižvelgiant į 2014–2020 m. ES investicijų tikslą – skatinti mokslo tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų sistemos plėtrą, mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimą, mokslo ir verslo partnerystės pavyzdžių daugės, o rinkai bus pasiūlyta daugiau inovatyvių produktų.

Siekiama, kad investicijos į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą iki 2020 m. sudarytų 1,9 proc. BVP. Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. investicijos į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą sudarė 0,95 proc. BVP.

Tikslui pasiekti 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programoje į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą numatyta investuoti daugiau kaip 670 mln. eurų arba 10,1 proc. visų Lietuvai skirtų ES struktūrinių fondų lėšų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »