Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. Dėl tokio šokiruojančio sprendimo nerimo varpais muša Lietuvos socialinių mokslų atstovai.

Socialiniai mokslai stumiami į užribį 

Seimo ir Vyriausybės įgaliotoji institucija LMT, įgyvendindama šalies mokslo skatinimo politiką, yra atsakinga už visų mokslo sričių tyrimų ir kitos mokslinės veiklos finansavimą. Šios tikslinės lėšos yra daugelio mokslininkų egzistenciją palaikantis šaltinis, dėl kurio kasmet susigrumia net ir pripažinti savo sričių autoritetai – LMT projektų finansavimas leidžia įsigyti priemonių, papildo skurdžią mokslininko algą, leidžia išlaikyti doktorantus ir tyrėjus.

Šiais metais LMT paskelbus mokslininkų grupių finansavimo konkursą, nemaloniai liko nustebinti socialinių mokslų atstovai. Šios srities projektų vadovams keliamas naujas griežtas tarptautiškumo reikalavimas – Clarivate Analytics (buv. Thomson Reuters) Web of Science arba SCOPUS tarptautinėse duomenų bazėse paskelbtų mokslo straipsnių kiekis.

Toks LMT sprendimas akademinei bendruomenei sukėlė abejonių – ar iš tikrųjų LMT neapriboja socialinių mokslų (vadybos, filosofijos, ekonomikos, teisės, politikos mokslų) galimybių pretenduoti į valstybės paramą jų tyrimams vykdyti? Juk šie mokslai dažnai orientuoti į nacionalines, regionines visuomenių pokyčių dimensijas ir jų tyrinėjimų sklaida negali būti tokia pati kaip biologinius ar fizinius reiškinius nagrinėjančių gamtos, medicinos, fizinių ir technologinių mokslų.

Daugiau kaip 300 socialinių mokslų atstovų pasirašė kreipimąsi į LMT dėl mokslo darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų, kritikuodami tokią tvarką, tačiau LMT pozicija nesikeičia – vienas iš kriterijų mokslininko kompetencijai įvertinti yra jo mokslo darbų sklaida prestižinėse duomenų bazėse.

Problema pasiekė teismą

Atsižvelgdamas į mokslininkų išdėstytas abejones, Seimo narys Stasys Šedbaras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) prašydamas ištirti, ar 2016 m. gruodžio 12 d. LMT paskelbto 7-ojo kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017–2020 m. konkursų sąlygų nuostatos atitinka Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintus kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės, lituanistikos prioriteto, lygių galimybių bei sąžiningos konkurencijos principus ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

„Tokių Lietuvos mokslo tarybos paskelbtų konkursų reikalavimų projektų vadovams – mokslininkams nustatymas, nepateikiant kitų alternatyvių reikalavimų, prieštarauja ne tik sveikam protui, bet ir Lietuvos teisei bei Konstitucinio Teismo išaiškinimams, pateiktiems (2007 m. gegužės 5 d. ir 2008 m. vasario 1 d.) Konstitucinio Teismo doktrinoje“, – teigia Seimo narys S. Šedbaras.

Teismas sutiko nagrinėti LMT konkursų sąlygų teisėtumą. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala, teismas uždraudė LMT atlikti pateiktų paraiškų vertinimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, o Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2017 m. vasario 28 d. pasiūlė pateikti LVAT savo nuomonę dėl pareiškimo.

Nerimą keliantys ženklai

Natūralu, kad siekiant mokslo kokybės reikalavimai mokslinius projektus vykdantiems vadovams turi būti dideli. Bet ar visada adekvačiai įvertinami tam tikros mokslo srities – šiuo atveju socialinių mokslų – tyrinėjimo objektas ir specifika?

„Pastaruoju metu pastebime ne visada geras tendencijas mokslo politikos srityje, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentas dr. Antanas Kairys. – Viena vertus, pagaliau rimtai susirūpinta aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka. Kita vertus, matome daug nerimą keliančių ženklų. LMT konkursų reikalavimuose smarkiai sugriežtino kvalifikacinius reikalavimus mokslininkams ir tai padaryta tik socialinių mokslų atžvilgiu.“

Socialinių mokslų daktaras doc. A. Kairys pabrėžia, kad labai stipri orientacija į užsienio publikacijas turės neigiamą poveikį – Lietuvai itin aktualios, bet vietinės reikšmės temos bus tiesiog ignoruojamos mokslininkų, nes jų tirti nebeapsimokės – tarptautinių publikacijų tokiomis temomis neparengsi, o vietinės pagal naujus vertinimo kriterijus jokios vertės nebeturi.

„Be to, socialiniuose moksluose tyrimai paprastai trunka keletą metų – planavimas, duomenų surinkimas, analizė. Kai taip staigiai, nesuteikiant pakankamo pereinamojo laikotarpio, keičiami reikalavimai, didelė dalis tyrėjų atsiduria keistoje situacijoje – vykdo tyrimus, kurie, anot naujų reikalavimų, yra beverčiai. Ir negali gauti finansavimo naujiems tyrimams, nes iki šiol tos pačios LMT finansuotų tyrimų pagrindu parengtos publikacijos yra bevertės“, – reziumuoja VU Filosofijos fakulteto atstovas.

Mokslo specifika lemia publikavimo šaltinius

Lietuvos mokslininkų įsitikinimu, sprendžiant dėl socialinių mokslų tyrimų konkursų sąlygų, būtina įvertinti, kad socialinių mokslų tyrimų objektas lemia publikavimo specifiką, artimą humanitariniams mokslams. Tik kažkodėl į humanitarinių mokslų publikavimo problematiką LMT atsižvelgia ir reikalavimus projektų vadovams sušvelnina, o socialinių mokslų tyrimų vadovams nustato kriterijus, tinkančius gamtos ir technikos mokslų tyrėjams.

Tokio diferencijavimo būtinybės neįžvelgė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, jau nagrinėjęs lietuviškų reikalavimų mokslininkams teisėtumo klausimą. Tuo metu lietuviškumą ir regioninę tyrimų specifiką atspindintys socialiniai ir humanitariniai mokslai buvo apginti – mokslininko kvalifikaciją nulemia jo publikacijos kokybė, o ne formalus įtraukimas į komerciniais pagrindais veikiančias užsienio duomenų bazes. Šių mokslo sričių rezultatai dažnai nėra taip universalizuoti, kaip fizinių, biomedicinos ar technologijų mokslų. Todėl apsisprendžiant, kokios tarptautinės duomenų bazės yra laikomos pripažintomis Lietuvoje, turi būti atsižvelgiama ir į mokslo sričių bei krypčių, ypač humanitarinių ir socialinių mokslų, specifiką. Viešinti humanitarinių bei socialinių mokslų tyrimus yra sunkiau ir dėl to, kad jų rezultatai dažnai paskelbiami atitinkamos šalies valstybine kalba.

„Nesakome, kad, pavyzdžiui, teisės moksle mums neįdomi bendrosios teisės šalių teisinė praktika – akivaizdu, kad vyksta šių dviejų teisinių sistemų suartėjimas. Tačiau niekaip negalima sutikti su tuo, kai tokiu šiurkščiu būdu Lietuvos mokslininkams peršamas reikalavimas publikuotis privačios JAV įstaigos, imančios nemažus pinigus, leidiniuose“, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas S. Šedbaras.

„Konstituciškai nepagrįstas toks teisinis reguliavimas, kai mokslininkams ar tyrėjams, jeigu jie nori tęsti savo mokslinę veiklą arba siekti karjeros moksle (pavyzdžiui, eiti tam tikras pareigas mokslo ar studijų institucijoje), būtų nustatomos tokios su jų mokslinio tyrimo rezultatų skelbimu susijusios sąlygos, itin sunkiai įvykdomos dėl priežasčių, kurių pašalinti pačios Lietuvos valstybės galimybės yra menkos arba kurių pašalinti ji nemėgina“, – situaciją apibendrina S. Šedbaras.

Neįmanoma įgyvendinti neįmanomo

„LMT nustatytos mokslininkų grupių konkurso sąlygos, kuriomis reikalaujama, kad pretendentų moksliniai tyrimai būtų privalomai skelbiami tik tam tikrose tarptautinėse duomenų bazėse, vienareikšmiškai prieštarauja 2007 m. Konstitucinio Teismo doktrinai, – teigia VU Teisės fakulteto profesorius habil. dr. Vytautas Nekrošius. – Šie reikalavimai užkerta kelią kai kurių krypčių (pvz., teisės) mokslininkams dalyvauti konkurse, nes nurodytose duomenų bazėse Europos kontinentinės teisės mokslinis diskursas tiesiog nėra atstovaujamas.“

Pasak VU profesoriaus V. Nekrošiaus, dar senovės romėnai suformavo visuotinai pripažįstamą principą, kad prievolės įvykdymo neįmanomumas daro ją nebegaliojančią. „Akivaizdu, kad LMT nustatyti reikalavimai objektyviai negali būti įgyvendinti labai plačioje Lietuvos socialinių mokslų srityje, todėl šie mokslininkai akivaizdžiai diskriminuojami. Tokie reikalavimai turėtų būti pakeisti“, – teigia Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. habil. dr. V. Nekrošius.