Elektroninių audioknygų populiarumas Lietuvoje išaugo tris kartus

Publikuota: 2017 m. kovo 6 d. pirmadienis

Dar neseniai Lietuvoje mažai kam žinomos audioknygos sparčiai populiarėja. Garsinių knygų platforma Audioteka.lt skaičiuoja, kad pastarąjį pusmetį vartotojų skaičius kas mėnesį išauga 10–15 procentų.

Audioteka.lt  vadovo Aurimo Mikalausko teigimu, stereotipas, kad garsinės knygos yra skirtos tik regėjimo negalią turintiems žmonėms, po truputį atsitraukia. Visuomenė pradeda suprasti, kad šios knygos puikiausiai tinka aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms, kuriems dažnai pritrūksta laiko paimti knygą į rankas.

„Dalyvaudami „Vilniaus knygų mugėje“ pristatėme garsinėms knygoms klausyti skirtą programėlę Audioteka.lt. Stendo lankytojams padėjome atsisiųsti nemokamą programėlę ir jie galėjo ramiai įsitaisę hamake klausytis savo mėgiamų knygų, arba visai priešingai – išbandyti garsines knygas aktyviai sportuodami. Daugumai dalyvių tai buvo netikėtas atradimas ir, praėjus savaitei po „Knygų mugės“, matome, kad didelė dalis jų apsilankė mūsų elektroninių audioknygų knygyne ir jau įsigijo audioknygą“, – sako A. Mikalauskas. Pasak jo, realių Audioteka.lt vartotojų skaičius jau perkopė 40 tūkst. ir didėja kiekvieną dieną.

Knygų mugės metu didžiausio populiarumo susilaukė naujausia Audioteka.lt išleista garsinė knyga „Pasaulių karas“, kurios pristatyme dalyvavo knygos garsintojas Algis Ramanauskas, Andrius Užkalnis ir leidyklos vadovas Aurimas Mikalauskas. „Knygų mugės“ metu Audioteka.lt stende su klausytojais bendravo ir knygų autoriai bei garsintojai Erika Umbrasaitė ir Daiva Tamošiūnaitė, Rimantas Kmita, Ugnė Barauskaitė, Justinas Žilinskas, Danielius Goriunovas, Lina Ever, Raminta Stanaitytė-Česnulienė, Airida Gintautaitė.

Lietuvoje elektroninės audioknygos yra dar gana naujas tobulėjimo būdas, tad kai kam gali atrodyti, kad tokiu būdu gaunamą informaciją yra sudėtingiau įsidėmėti ir suvokti. Tačiau pasak A. Mikalausko, klausymo įgūdžiui išsiugdyti užtenka perklausyti 1-2 audioknygas: „Teksto skaitymas ir klausymas yra du skirtingi dalykai. Norint tinkamai suvokti tekstą jo klausantis, pirmiausia reikia prie to priprasti ir išsiugdyti įgūdį. Nors tekstą mes nesunkiai suvokiam, bet dar nesame įpratę knygos klausytis ir ją suvokti“, – teigia leidyklos vadovas.

Pasak jo, rekomenduotina pirmąją garsinę knygą rinktis lengvesnio turinio, tokią, kurios būtų negaila šiek tiek „pragirdėti“ arba reikia nusiteikti, kad ją reikės klausyti antrą kartą. Tačiau įgudus, girdimas tekstas įsisavinamas taip pat lengvai, kaip ir skaitomas. Beje, šis įgūdis gali būti labai naudingas žmonėms, kuriems darbinėje veikloje reikia nuolat bendrauti su žmonėmis.

„Audioknyga nėra popierinės knygos pakaitalas. Tai būdas „skaityti“ tada, kai knygą paimti į rankas nėra galimybės – vairuojant, važiuojant dviračiu, stumdant vežimėlyje miegantį mažylį, gaminant vakarienę, sportuojant ir pan. O kai turite visas galimybes skaityti popierinį jos variantą, galbūt tą geriausia būtų ir padaryti. Na, o jeigu labai norisi knygos klausytis, geriau išeikite bent pasivaikščioti. Bus dar ir papildoma nauda sveikatai“, – sako A. Mikalauskas.

Jo teigimu, pradėti klausytis knygų yra paprasčiau, nei gali atrodyti. „Dauguma „Knygų mugės“ lankytojų, apsilankiusių mūsų stende, baiminosi, kad programėlės įdiegimas ir knygų parsisiuntimas užtrunka ilgai. Tačiau iš tiesų įsidiegti „Audioteka“ programėlę užtrunka vos 2 minutes, o jau turint programėlę savo išmaniajame įrenginyje garsinių knygų galima pradėti klausytis iš karto, dar prieš jas įsigyjant.

Audioknygų galima klausytis „Android“ ar „iPhone“ išmaniuoju telefonu įsidiegus audioknygų klausymui skirtą Audioteka programėlę, o taip visas įsigytas knygas galima atsisiųsti į kompiuterį, planšetę ar MP3 grotuvą.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »