Elektroninių audioknygų populiarumas Lietuvoje išaugo tris kartus

Publikuota: 2017 m. kovo 6 d. pirmadienis

Dar neseniai Lietuvoje mažai kam žinomos audioknygos sparčiai populiarėja. Garsinių knygų platforma Audioteka.lt skaičiuoja, kad pastarąjį pusmetį vartotojų skaičius kas mėnesį išauga 10–15 procentų.

Audioteka.lt  vadovo Aurimo Mikalausko teigimu, stereotipas, kad garsinės knygos yra skirtos tik regėjimo negalią turintiems žmonėms, po truputį atsitraukia. Visuomenė pradeda suprasti, kad šios knygos puikiausiai tinka aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms, kuriems dažnai pritrūksta laiko paimti knygą į rankas.

„Dalyvaudami „Vilniaus knygų mugėje“ pristatėme garsinėms knygoms klausyti skirtą programėlę Audioteka.lt. Stendo lankytojams padėjome atsisiųsti nemokamą programėlę ir jie galėjo ramiai įsitaisę hamake klausytis savo mėgiamų knygų, arba visai priešingai – išbandyti garsines knygas aktyviai sportuodami. Daugumai dalyvių tai buvo netikėtas atradimas ir, praėjus savaitei po „Knygų mugės“, matome, kad didelė dalis jų apsilankė mūsų elektroninių audioknygų knygyne ir jau įsigijo audioknygą“, – sako A. Mikalauskas. Pasak jo, realių Audioteka.lt vartotojų skaičius jau perkopė 40 tūkst. ir didėja kiekvieną dieną.

Knygų mugės metu didžiausio populiarumo susilaukė naujausia Audioteka.lt išleista garsinė knyga „Pasaulių karas“, kurios pristatyme dalyvavo knygos garsintojas Algis Ramanauskas, Andrius Užkalnis ir leidyklos vadovas Aurimas Mikalauskas. „Knygų mugės“ metu Audioteka.lt stende su klausytojais bendravo ir knygų autoriai bei garsintojai Erika Umbrasaitė ir Daiva Tamošiūnaitė, Rimantas Kmita, Ugnė Barauskaitė, Justinas Žilinskas, Danielius Goriunovas, Lina Ever, Raminta Stanaitytė-Česnulienė, Airida Gintautaitė.

Lietuvoje elektroninės audioknygos yra dar gana naujas tobulėjimo būdas, tad kai kam gali atrodyti, kad tokiu būdu gaunamą informaciją yra sudėtingiau įsidėmėti ir suvokti. Tačiau pasak A. Mikalausko, klausymo įgūdžiui išsiugdyti užtenka perklausyti 1-2 audioknygas: „Teksto skaitymas ir klausymas yra du skirtingi dalykai. Norint tinkamai suvokti tekstą jo klausantis, pirmiausia reikia prie to priprasti ir išsiugdyti įgūdį. Nors tekstą mes nesunkiai suvokiam, bet dar nesame įpratę knygos klausytis ir ją suvokti“, – teigia leidyklos vadovas.

Pasak jo, rekomenduotina pirmąją garsinę knygą rinktis lengvesnio turinio, tokią, kurios būtų negaila šiek tiek „pragirdėti“ arba reikia nusiteikti, kad ją reikės klausyti antrą kartą. Tačiau įgudus, girdimas tekstas įsisavinamas taip pat lengvai, kaip ir skaitomas. Beje, šis įgūdis gali būti labai naudingas žmonėms, kuriems darbinėje veikloje reikia nuolat bendrauti su žmonėmis.

„Audioknyga nėra popierinės knygos pakaitalas. Tai būdas „skaityti“ tada, kai knygą paimti į rankas nėra galimybės – vairuojant, važiuojant dviračiu, stumdant vežimėlyje miegantį mažylį, gaminant vakarienę, sportuojant ir pan. O kai turite visas galimybes skaityti popierinį jos variantą, galbūt tą geriausia būtų ir padaryti. Na, o jeigu labai norisi knygos klausytis, geriau išeikite bent pasivaikščioti. Bus dar ir papildoma nauda sveikatai“, – sako A. Mikalauskas.

Jo teigimu, pradėti klausytis knygų yra paprasčiau, nei gali atrodyti. „Dauguma „Knygų mugės“ lankytojų, apsilankiusių mūsų stende, baiminosi, kad programėlės įdiegimas ir knygų parsisiuntimas užtrunka ilgai. Tačiau iš tiesų įsidiegti „Audioteka“ programėlę užtrunka vos 2 minutes, o jau turint programėlę savo išmaniajame įrenginyje garsinių knygų galima pradėti klausytis iš karto, dar prieš jas įsigyjant.

Audioknygų galima klausytis „Android“ ar „iPhone“ išmaniuoju telefonu įsidiegus audioknygų klausymui skirtą Audioteka programėlę, o taip visas įsigytas knygas galima atsisiųsti į kompiuterį, planšetę ar MP3 grotuvą.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »