Elektroninių audioknygų populiarumas Lietuvoje išaugo tris kartus

Publikuota: 2017 m. kovo 6 d. pirmadienis

Dar neseniai Lietuvoje mažai kam žinomos audioknygos sparčiai populiarėja. Garsinių knygų platforma Audioteka.lt skaičiuoja, kad pastarąjį pusmetį vartotojų skaičius kas mėnesį išauga 10–15 procentų.

Audioteka.lt  vadovo Aurimo Mikalausko teigimu, stereotipas, kad garsinės knygos yra skirtos tik regėjimo negalią turintiems žmonėms, po truputį atsitraukia. Visuomenė pradeda suprasti, kad šios knygos puikiausiai tinka aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms, kuriems dažnai pritrūksta laiko paimti knygą į rankas.

„Dalyvaudami „Vilniaus knygų mugėje“ pristatėme garsinėms knygoms klausyti skirtą programėlę Audioteka.lt. Stendo lankytojams padėjome atsisiųsti nemokamą programėlę ir jie galėjo ramiai įsitaisę hamake klausytis savo mėgiamų knygų, arba visai priešingai – išbandyti garsines knygas aktyviai sportuodami. Daugumai dalyvių tai buvo netikėtas atradimas ir, praėjus savaitei po „Knygų mugės“, matome, kad didelė dalis jų apsilankė mūsų elektroninių audioknygų knygyne ir jau įsigijo audioknygą“, – sako A. Mikalauskas. Pasak jo, realių Audioteka.lt vartotojų skaičius jau perkopė 40 tūkst. ir didėja kiekvieną dieną.

Knygų mugės metu didžiausio populiarumo susilaukė naujausia Audioteka.lt išleista garsinė knyga „Pasaulių karas“, kurios pristatyme dalyvavo knygos garsintojas Algis Ramanauskas, Andrius Užkalnis ir leidyklos vadovas Aurimas Mikalauskas. „Knygų mugės“ metu Audioteka.lt stende su klausytojais bendravo ir knygų autoriai bei garsintojai Erika Umbrasaitė ir Daiva Tamošiūnaitė, Rimantas Kmita, Ugnė Barauskaitė, Justinas Žilinskas, Danielius Goriunovas, Lina Ever, Raminta Stanaitytė-Česnulienė, Airida Gintautaitė.

Lietuvoje elektroninės audioknygos yra dar gana naujas tobulėjimo būdas, tad kai kam gali atrodyti, kad tokiu būdu gaunamą informaciją yra sudėtingiau įsidėmėti ir suvokti. Tačiau pasak A. Mikalausko, klausymo įgūdžiui išsiugdyti užtenka perklausyti 1-2 audioknygas: „Teksto skaitymas ir klausymas yra du skirtingi dalykai. Norint tinkamai suvokti tekstą jo klausantis, pirmiausia reikia prie to priprasti ir išsiugdyti įgūdį. Nors tekstą mes nesunkiai suvokiam, bet dar nesame įpratę knygos klausytis ir ją suvokti“, – teigia leidyklos vadovas.

Pasak jo, rekomenduotina pirmąją garsinę knygą rinktis lengvesnio turinio, tokią, kurios būtų negaila šiek tiek „pragirdėti“ arba reikia nusiteikti, kad ją reikės klausyti antrą kartą. Tačiau įgudus, girdimas tekstas įsisavinamas taip pat lengvai, kaip ir skaitomas. Beje, šis įgūdis gali būti labai naudingas žmonėms, kuriems darbinėje veikloje reikia nuolat bendrauti su žmonėmis.

„Audioknyga nėra popierinės knygos pakaitalas. Tai būdas „skaityti“ tada, kai knygą paimti į rankas nėra galimybės – vairuojant, važiuojant dviračiu, stumdant vežimėlyje miegantį mažylį, gaminant vakarienę, sportuojant ir pan. O kai turite visas galimybes skaityti popierinį jos variantą, galbūt tą geriausia būtų ir padaryti. Na, o jeigu labai norisi knygos klausytis, geriau išeikite bent pasivaikščioti. Bus dar ir papildoma nauda sveikatai“, – sako A. Mikalauskas.

Jo teigimu, pradėti klausytis knygų yra paprasčiau, nei gali atrodyti. „Dauguma „Knygų mugės“ lankytojų, apsilankiusių mūsų stende, baiminosi, kad programėlės įdiegimas ir knygų parsisiuntimas užtrunka ilgai. Tačiau iš tiesų įsidiegti „Audioteka“ programėlę užtrunka vos 2 minutes, o jau turint programėlę savo išmaniajame įrenginyje garsinių knygų galima pradėti klausytis iš karto, dar prieš jas įsigyjant.

Audioknygų galima klausytis „Android“ ar „iPhone“ išmaniuoju telefonu įsidiegus audioknygų klausymui skirtą Audioteka programėlę, o taip visas įsigytas knygas galima atsisiųsti į kompiuterį, planšetę ar MP3 grotuvą.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »