Europos Parlamentas didesnį dėmesį kreips patyčioms mokyklose

Publikuota: 2013 m. vasario 8 d. penktadienis

Beveik 400 Europos Parlamento narių pateikė Europos Komisijai, Europos Tarybai ir Europos Sąjungos šalių narių parlamentams rašytinį pareiškimą, kuriame ragina paskelbti oficialią Europos dieną prieš patyčias ir smurtą mokyklose. Šiuo pareiškimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vieną dažniausiai mokyklose pasitaikančių problemų – patyčias, keliančias grėsmę vaikų fiziniam bei psichologiniam vystymuisi.

„Rašytiniai pareiškimai, kurie tampa oficialia Europos Parlamento pozicija yra dar vienas būdas ES lygmeniu iškelti aktualias problemas. Nedelsdamas pasirašiau šį pareiškimą, nes nekyla abejonių, jog patyčios ir psichologinis smurtas jauname amžiuje turi griaunančią įtaką asmenybės raidai, savęs vertinimo ir orumo formavimuisi. Apie patyčių problemą reikia kalbėti kuo plačiau ir veikti visais įmanomais būdais“, – sako vienas iš pareiškimą pasirašiusių europarlamentarų Leonidas Donskis. 

Lietuvoje patyčių problema itin aktuali – patyčias patiriančių vaikų procentas mūsų šalyje išlieka vienas didžiausių tarp kitų pasaulio šalių. Dažniausiai jas patiria vienuolikamečiai mūsų šalies gyventojai – 27 proc. mergaičių ir 32 proc. berniukų. Be to, Lietuvoje ženkliai didesnis nei ES vidurkis yra tiek paauglių, tiek suaugusiųjų žmonių savižudybių rodiklis. Lietuvoje atlikto „Neigiamos vaikystės patirties“ tyrimo duomenimis, 14 kartų dažniau bandoma žudytis suaugusiame amžiuje, jeigu vaikystėje buvo išgyvenamos keturios ar daugiau neigiamos patirtys. 

Pasak Seimo narės ir Vaikų gerovės komisijos pirmininkės Seime Rimantės Šalaševičiūtės, 2007 m. Lietuvoje įvyko lūžis – patyčias ėmė pripažinti ne tik nevyriausybinės organizacijos, mokyklos, bet ir politikai, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai, pradėta įgyvendinti ženkliai daugiau programų įvairaus amžiaus vaikams. Svarbiausia, dauguma vaikų pradėjo rimčiau žiūrėti į patyčias ir suprasti jų pasekmes. „Šiandien galime džiaugtis sumažėjusiu nepilnamečių, patiriančių patyčias, procentu, tačiau dirbti šioje srityje reikia dar daug“, – sako R. Šalaševičiūtė.

Lietuvoje prie patyčių mažinimo aktyviai prisideda emocinės paramos telefonu tarnybos „Vaikų linija“ organizuojama iniciatyva „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“. Šia iniciatyva siekiama sutelkti bendram tikslui nevyriausybines organizacijas, valstybės institucijas, visuomenės veikėjus, politikus, ugdymo įstaigas, verslo įmones  ir visus kitus, kurie nori prisidėti prie draugiškų ir pagarbių santykių kūrimo. Kovo 18-24 dienomis kiekvienas gali prisijungti prie vyksiančių šios iniciatyvos renginių.  „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ organizatoriai kviečia visas ugdymo įstaigas ir kitas organizacijas tapti iniciatyvos dalyviais ir iki kovo 10 d. registruotis svetainėje www.bepatyciu.lt

Taip pat „Vaikų linija“ kartu su JAV ambasada Lietuvoje rengia moksleivių kūrybinių darbų konkursą „Tyčiotis Negalima Draugauti“. Jo tikslas – paskatinti moksleivius galvoti apie savo vaidmenį patyčių situacijoje ir kaip jie galėtų prisidėti prie patyčių mažinimo. Konkurso dalyviai kviečiami kūrybiškai perteikti savo mintis naudojant įvairias meno raiškos priemones. Savo darbus moksleiviai turėtų siųsti į „Vaikų liniją“ iki kovo 1d. Geriausi kūrėjai bus apdovanoti „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ metu.

Kampanija BE PATYČIŲ vyksta nuo 2004 m. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – smurto ir patyčių prevencija. Jos metu išleidžiama įvairi informacinė medžiaga vaikams, tėvams ir mokytojams, organizuojamos konferencijos, diskusijos, vykdomi mokymai. Projektui sukurta interneto svetainė www.bepatyciu.lt Kasmet prie projekto prisijungia vis daugiau partnerių, gerai žinomų visuomenei žmonių. Kampanija BE PATYČIŲ siekiama kurti saugesnę aplinką ne tik mokyklose ar darželiuose, bet ir suaugusių žmonių gyvenime, akcentuoti šios problemos svarbą bei šviesti visuomenę.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »