Europos Parlamentas didesnį dėmesį kreips patyčioms mokyklose

Publikuota: 2013 m. vasario 8 d. penktadienis

Beveik 400 Europos Parlamento narių pateikė Europos Komisijai, Europos Tarybai ir Europos Sąjungos šalių narių parlamentams rašytinį pareiškimą, kuriame ragina paskelbti oficialią Europos dieną prieš patyčias ir smurtą mokyklose. Šiuo pareiškimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vieną dažniausiai mokyklose pasitaikančių problemų – patyčias, keliančias grėsmę vaikų fiziniam bei psichologiniam vystymuisi.

„Rašytiniai pareiškimai, kurie tampa oficialia Europos Parlamento pozicija yra dar vienas būdas ES lygmeniu iškelti aktualias problemas. Nedelsdamas pasirašiau šį pareiškimą, nes nekyla abejonių, jog patyčios ir psichologinis smurtas jauname amžiuje turi griaunančią įtaką asmenybės raidai, savęs vertinimo ir orumo formavimuisi. Apie patyčių problemą reikia kalbėti kuo plačiau ir veikti visais įmanomais būdais“, – sako vienas iš pareiškimą pasirašiusių europarlamentarų Leonidas Donskis. 

Lietuvoje patyčių problema itin aktuali – patyčias patiriančių vaikų procentas mūsų šalyje išlieka vienas didžiausių tarp kitų pasaulio šalių. Dažniausiai jas patiria vienuolikamečiai mūsų šalies gyventojai – 27 proc. mergaičių ir 32 proc. berniukų. Be to, Lietuvoje ženkliai didesnis nei ES vidurkis yra tiek paauglių, tiek suaugusiųjų žmonių savižudybių rodiklis. Lietuvoje atlikto „Neigiamos vaikystės patirties“ tyrimo duomenimis, 14 kartų dažniau bandoma žudytis suaugusiame amžiuje, jeigu vaikystėje buvo išgyvenamos keturios ar daugiau neigiamos patirtys. 

Pasak Seimo narės ir Vaikų gerovės komisijos pirmininkės Seime Rimantės Šalaševičiūtės, 2007 m. Lietuvoje įvyko lūžis – patyčias ėmė pripažinti ne tik nevyriausybinės organizacijos, mokyklos, bet ir politikai, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai, pradėta įgyvendinti ženkliai daugiau programų įvairaus amžiaus vaikams. Svarbiausia, dauguma vaikų pradėjo rimčiau žiūrėti į patyčias ir suprasti jų pasekmes. „Šiandien galime džiaugtis sumažėjusiu nepilnamečių, patiriančių patyčias, procentu, tačiau dirbti šioje srityje reikia dar daug“, – sako R. Šalaševičiūtė.

Lietuvoje prie patyčių mažinimo aktyviai prisideda emocinės paramos telefonu tarnybos „Vaikų linija“ organizuojama iniciatyva „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“. Šia iniciatyva siekiama sutelkti bendram tikslui nevyriausybines organizacijas, valstybės institucijas, visuomenės veikėjus, politikus, ugdymo įstaigas, verslo įmones  ir visus kitus, kurie nori prisidėti prie draugiškų ir pagarbių santykių kūrimo. Kovo 18-24 dienomis kiekvienas gali prisijungti prie vyksiančių šios iniciatyvos renginių.  „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ organizatoriai kviečia visas ugdymo įstaigas ir kitas organizacijas tapti iniciatyvos dalyviais ir iki kovo 10 d. registruotis svetainėje www.bepatyciu.lt

Taip pat „Vaikų linija“ kartu su JAV ambasada Lietuvoje rengia moksleivių kūrybinių darbų konkursą „Tyčiotis Negalima Draugauti“. Jo tikslas – paskatinti moksleivius galvoti apie savo vaidmenį patyčių situacijoje ir kaip jie galėtų prisidėti prie patyčių mažinimo. Konkurso dalyviai kviečiami kūrybiškai perteikti savo mintis naudojant įvairias meno raiškos priemones. Savo darbus moksleiviai turėtų siųsti į „Vaikų liniją“ iki kovo 1d. Geriausi kūrėjai bus apdovanoti „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ metu.

Kampanija BE PATYČIŲ vyksta nuo 2004 m. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – smurto ir patyčių prevencija. Jos metu išleidžiama įvairi informacinė medžiaga vaikams, tėvams ir mokytojams, organizuojamos konferencijos, diskusijos, vykdomi mokymai. Projektui sukurta interneto svetainė www.bepatyciu.lt Kasmet prie projekto prisijungia vis daugiau partnerių, gerai žinomų visuomenei žmonių. Kampanija BE PATYČIŲ siekiama kurti saugesnę aplinką ne tik mokyklose ar darželiuose, bet ir suaugusių žmonių gyvenime, akcentuoti šios problemos svarbą bei šviesti visuomenę.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »