Fizikai kuria naujos kartos skaičiavimo architektūrą

Publikuota: 2011 m. spalio 11 d. antradienis

Kalifornijos universiteto Riversaide (JAV) tyrėjams buvo atseikėta 1.85 milijono dolerių, kad šie sukurtų naujus skaičiavimo metodus, apie kurių egzistavimą net nenutuokė įprastinės silicio pagrindo elektronikos kūrėjai.

Pagrindinis projekto tikslas yra paspartinti didelių duomenų kiekių, su kuriais neišvengiamai susiduriama glaudinant, atpažįstant vaizdinę informaciją bei atliekant paiešką internete, apdorojimą.

Tokius darbus finansuoja Nacionalinis mokslo fondas bei Nanoelektronikos tyrimų iniciatyva.

„Įprastinė silicio elektronika labai greitai prieis liepto galą, – pasakoja fizikos ir astronomijos profesorius Rolandas Kavakamis (Roland Kawakami). – Mūsų tikslas yra išnaudoti sukininį laisvės laipsnį informacijos saugojimui ir apdorojimui, nes tai leistų logines ir atminties funkcijas atlikti viename luste.“

Sukinys yra fundamentali prigimtinė elektronų savybė, dėl kurios į šias daleles galima žiūrėti kaip mažyčius magnetukus, galinčius orientuotis „šiaurės“ arba „pietų“ kryptimis. Sukinių pagrindo elektronikoje duomenis galima saugoti elektronų sukinių būsenomis.

Kaip aiškina R. Kavakamis, kitaip nei tradiciniais atvejais, kuomet elektroniką bandoma tobulinti konstruojant pažangesnius tranzistorius, šis projektas skirtas kitokiems tyrimams.

„Mes ieškome visiškai naujos skaičiavimo architektūros, – teigia jis. – Tai reiškia, jog mes bandome kurti naujos rūšies sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, magnetologinius elementus, kurie bus tarsi šios technologijos varikliai – panašiai kaip tranzistoriai įprastinėje elektronikoje. Be to, mes suprojektuosime ir sukonstruosime grandines, kurios leis šį prietaisą panaudoti specifinėms funkcijoms, tarkim, atlikti paieškai, rūšiuoti ir prognozuoti.“

Magnetologinį elementą sudaro grafenas, prie kurio yra prijungti keli magnetiniai elektrodai. Duomenys yra saugojami magnetinių elektrodų būsenų pavidalu – panašiai kaip informacija saugojama magnetiniuose standžiuosiuose diskuose. Loginėms operacijoms atlikti elektronų, judančių grafenu, sukininės būsenos yra palyginamos su atskirų magnetinių elektrodų saugojama informacija.

Šis tyrimų projektas buvo pradėtas rugsėjo 15 dieną, vadovaujanti institucija – Kalifornijos universitetas Riversaide. Projekte taip pat dalyvauja Kalifornijos universiteto Irvine bei San Diege atstovai, Ročesterio bei Bafalo universitetai (JAV).

„Mūsų komandą sudaro spintronikos, atmintinių, teorinės fizikos, grandynų bei integruotųjų grandinių konstravimo specialistai“, – pažymi profesorius, besidarbuojantis Kalifornijos universiteto Riversaide Nanomastelinio mokslo ir inžinerijos centre.

Projektas yra paremtas dviem pagrindiniais persilaužimais, visai neseniai pasiektais nanoelektronijoje: sukinio pagrindo skaičiavimais tam panaudojant magnetologinį elementą, kurį 2007 metais sukonstravo Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkai, ir tuneline sukinių injekcija bei sukinių pernaša grafene, kurią 2010 metais aptiko R. Kavakamio vadovaujama tyrėjų komanda.

„Susieję šiuos išskirtinius rezultatus, mes išsiaiškinome, jog grafenas yra labiausiai tinkanti medžiaga magnetologinių elementų kūrimui dėl didelės spartos, mažų energijos sąnaudų ir gebėjimo veikti kambario temperatūroje“, – prideda jis.

Didžioji dalis eksperimentinių darbų bus atlikta Kalifornijos universitete Riversaide ir Irvine. Teoriniai aspektai ir grandinių konstravimas bus aptartas Kalifornijos universitete San Diege, Ročesterio bei Bafalo universitetuose.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »