Į aukštąsias mokyklas stojantiesiems asmenims reikės išlaikyti bent vieną valstybinį egzaminą

Publikuota: 2015 m. gruodžio 17 d. ketvirtadienis

Seimas priėmė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3709(2), kuriomis nutarta nustatyti, kad asmenims, nepretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, būtų keliamas reikalavimas turėti ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį brandos egzaminą. Šis reikalavimas nebus taikomas asmenims, išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą pagal tarptautinių arba užsienio valstybių švietimo programas, bei atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

Šiuo metu papildomi minimalūs reikalavimai pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus minimalius rodiklius yra taikomi tik pretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas. Asmenims, kurie nepretenduoja į valstybės finansuojamas studijų vietas, užtenka turėti tik vidurinį išsilavinimą ir nelaikyti jokių valstybės brandos egzaminų.

Naujas reikalavimas galios visiems asmenims, tiek pretenduojantiems, tiek nepretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. „Įstatymo pataisos ne tik užtikrins vienodą prieinamumą norintiesiems studijuoti aukštosiose mokyklose, bet ir pritrauks labiau motyvuotus ir pasirengusius studentus, skatins valstybės konkurencingumą, studijų kokybę“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte. Ši nuostata įsigalios 2016 m. kovo 1 d. ir bus taikoma asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 m.

Priimtais teisės akto pakeitimais taip pat nustatyta, kad valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turės būti akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius. Kaip tvirtinama aiškinamajame rašte, šios pataisos skatins atsakingiau planuoti lėšas, labiau atlieps darbo rinkos poreikius, atnaujinant studijų programų ir akreditavimo tvarką bus atsižvelgta į naujausias mokslo žinias, technologijų raidą, ekonomikos tendencijas.

Pataisomis nuspręsta viešai skelbti informaciją apie visus galutinius priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienais metais savo tinklalapyje turės informuoti visuomenę apie priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus: iki rugpjūčio 30 d. paskelbdama bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas; iki spalio 30 d. paskelbdama institucinio priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas.

Už naujas teisės akto nuostatas balsavo 84 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »