Į pirmąją sesiją Seime susirinko naujai išrinktas Lietuvos mokinių parlamentas

Publikuota: 2013 m. sausio 7 d. pirmadienis

Sausio 7–8 d. Seime, Kovo 11-osios salėje, posėdžiauja naujos kadencijos Lietuvos mokinių parlamentas (LMP), kuris buvo išrinktas 2012 m. rudenį.

Į posėdį susirinkusius mokinius pasveikino švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. „Tikiu, kad čia susirinko tie, kurie ateityje pakeis vyresniąją politikų kartą. Esate išsilavinę, protingi ir veiklūs, linkėčiau drąsiai kurti ateities Lietuvą“, – sakė ministras D. Pavalkis.

Posėdžio dalyviai diskutuos, svarstys aktualiausius visiems šalies mokiniams klausimus, aptars 2014 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką.

Rinkimuose į Mokinių parlamentą 2012 m. turėjo teisę dalyvauti per 393 tūkstančių mokinių. 2012 m. gruodžio mėn. išsirinkti 95 Lietuvos mokinių parlamento nariais.

2000 m. įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai į LMP. Parlamentas yra renkama mokinių savivaldos institucija ir atstovaujanti mokinių interesams bei konstruktyviai dalyvaujanti įgyvendinant vaikų ir jaunimo politiką. Parlamentas renkamas kas dveji metai, ir jį sudaro 95 mokiniai, atstovaujantys visų Lietuvos savivaldybių administracijų mokiniams.

LMP susitinka rudens ir pavasario sesijose. Tarp sesijų bei sesijų metu dirba savo savivaldybėse, komitetuose, iniciatyvinėse grupėse rengia rezoliucijas, priima sprendimus, nagrinėja mokiniams aktualius klausimus, teikia siūlymus ministerijoms, kitoms valstybinėms institucijoms. Mokinių parlamentas dirba šiuose komitetuose: užsienio reikalų, švietimo ir mokslo, sveikatos, žmogaus teisių, socialinių reikalų bei kultūros, taip pat regioninėse bei iniciatyvinėse grupėse.

LMP rinkimus organizuoja asociacija Pilietinių iniciatyvų centras, kartu su partneriais – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos vyriausiaja rinkimų komisija. Per 12 metų vykusius 7 rinkimus šalies mokyklose Lietuvos parlamento nariais tapo 665 mokiniai.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »