Suvedus galutinius papildomo priėmimo į profesines mokymo įstaigas duomenis, paaiškėjo, kad priimta beveik dešimtadaliu daugiau mokinių, nei planuota.

Iš viso priimta 21 356 asmenys, arba 2 tūkst. daugiau planuoto skaičiaus. Iš jų 783 yra įgiję universitetinį išsilavinimą ir 636 – baigę kolegijas. Po vidurinės, turėdami brandos atestatą šiemet į profesines įstojo 10 184 buvę abiturientai.

„Džiugina, kad mūsų švietimo sistema atgauna pusiausvyrą ir stojantiesiems tampa patrauklios ne tik aukštosios mokyklos, bet ir profesinės. Kartu grįžta ir amato vertė. Dauguma profesinių mokyklų absolventų sėkmingai įsidarbina. Tai profesinio mokymo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimo rezultatas. Jie kartu rengia mokymo programas ir mokomąsias praktikas tiek darbo vietose,  tiek nuo jų neatsiliekančiose modernizuotose ir naujausia įranga aprūpintose mokyklų praktinio mokymo bazėse“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Gerokai daugiau negu planavo mokinių priėmė Biržų technologijų ir verslo mokymo centras, Druskininkų amatų mokykla, Mažeikių politechnikos mokykla, Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla, Daugų technologijos ir verslo mokykla, Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla, Zarasų žemės ūkio mokykla, Žeimelio žemės ūkio mokykla, Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla, beje, pernai nesurinkusi norimo mokinių skaičiaus, ir daugelis kitų Lietuvos profesinio mokymo įstaigų.

Šiais mokslo metais daugiausiai mokinių mokysis pagal automobilių mechanikų, apdailininkų-statybininkų, kirpėjų, masažuotojų, kompiuterinės įrangos derintojų, suvirintojų programas.

Tendencija, kad daugėja norinčių mokytis profesinėse mokyklose, pastebima pastaruosius trejus metus, tačiau šiemet pasiektas rekordas. Pernai profesijos panoro mokytis 19,7 tūkst, jaunuolių – trimis šimtais daugiau negu buvo planuota, užpernai – 19,6 tūkst.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 74 profesinio mokymo įstaigos, jose mokosi per 46 tūkst. moksleivių.

Didžiąją mokymosi laiko dalį, apie 70 proc., sudaro praktinis mokymas mokykloje ar įmonėje. Profesinio mokymo įstaigų valdymo struktūrose tiesiogiai dalyvauja verslo įmonės, darbdaviai teikia profesinėms mokykloms siūlymus ir informaciją dėl specialistų poreikio jų regione, prisideda ruošiant mokymo programas ir kartu jas įgyvendina, paskui įdarbina absolventus. Profesines mokyklas baigiančių mokinių kvalifikaciją vertina akredituotos kompetencijų vertinimo įstaigos, tokios kaip Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Žemės ūkio rūmai.

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientai profesinę kvalifikaciją gali įgyti per vienerius ar pusantrų metų, o baigusieji 10 klasių ir siekiantys įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu profesinėse mokyklose mokosi trejus metus.

Profesinis mokymas yra nemokamas, pažangiems mokiniams mokamos stipendijos.

Praėjusių metų duomenis, įsidarbino arba sukūrė savo verslą 73 proc. profesinių mokyklų absolventų, 14 proc. mokslus tęsė aukštosiose mokyklose.