Ilja Laurs: Davose minėta ir Lietuva

Publikuota: 2012 m. vasario 7 d. antradienis

Ilja Laurs, ISM Verslo tarybos narys, „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentais dalijosi įspūdžiais iš pasaulinio ekonomikos forumo Davose. Kokiame kontekste skambėjo Davose Lietuvos vardas, kaip per metus pakito forumo nuotaikos bei kokios diskusijos nustebino labiausiai?

Lietuvos vardą neformalių forumo diskusijų metu Ilja Laurs girdėjo ne vieną, o daugiau nei dešimt kartų. Ryškiausiai pašnekovui įsiminė du kontekstai ir abu buvo teigiami. Pirma, Baltijos šalys minimos kaip ekonominių priemonių, leidžiančių suvaldyti krizę ir apsaugoti šalį nuo bankroto grėsmės, kaip atsitiko Graikijai ir gresia dar kelioms Europos valstybėms, pavyzdžiai. Priemonės esą nepopuliarios, tačiau „kai ranka gangrenuoja, reikia galvoti apie jos nukirtimą, nes kitaip grėsmė kyla visam kūnui“.

I. Laurs taip pat pastebėjo, kad Lietuva dažnai minima aukštųjų technologijų kontekste. Visų pirma – kalbant apie interneto infrastruktūras ir paslaugas. Naujieji Vyriausybės valdymo, socialiniai modeliai yra vienos įdomesnių šiuo metu nagrinėjamų temų. Tokie klausimai kaip mokesčių deklaracija internetu ar „e-vyriausybė“ susilaukia labai daug dėmesio ir Lietuva dažnai minima tokiose diskusijose. „Šaliai tai labai naudinga“, – įsitikinęs I. Laurs.

Kuo šių metų Davosas skyrėsi nuo 2011-ųjų? „Praėjusių metų pradžioje atrodė, kad ekonominė krizė eina į pabaigą. Daugelis Europos šalių rodiklių teikė vilties, kad prasidėjo tam tikras augimas. Tačiau per metus daug kas pasikeitė ir ne visos permainos buvo teigiamos – visi žinome Graikijos, Italijos pavyzdžius. Taigi praeitų metų atsargus optimizmas šiais metais buvo pakeistas atsargesniu, kiek pesimistiškesniu požiūriu“, – apie Davoso nuotaikas kalbėjo pašnekovas.

Patį I. Laurs forumo diskusijose šiais metais labiausiai nustebino naujas požiūris į visuomenės progreso matavimą. „Šiuo metu visuomenės ir atskirų šalių progresą įprasta matuoti ekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, bendras vidinis produktas, BVP vienam žmogui. Prieš keletą metų sociologai pastebėjo, kad ekonominė gerovė nebūtinai koreliuoja su laime. Pavyzdžiui, tokia šalis kaip Kosta Rika tikrai negali pasigirti itin aukštais ekonominiais rodikliais, tačiau turi labai daug, apie 90 proc. laimingų žmonių. Lietuvoje, kuri irgi buvo paminėta, „laimės rodiklis“ pakankamai žemas – tik apie 30 procentų. Tokiose sėkmingose ir išsivysčiusiose šalyse kaip Amerika „laimės procentas“ taip pat nedidelis – siekia apie 60 procentų“, – pasakojo I. Laurs.

Taigi, kodėl daug uždirbantys žmonės nėra tokie laimingi? Kas iš tikrųjų yra laimė? Ar orientacija į ekonominę gerovę yra teisinga? Kokia nauda iš tokios gerovės, jei ji nesuteikia žmonėms laimės? Pasak pašnekovo, šios problemos nagrinėjimas buvo vienas įdomiausių aspektų, tiriančių iš tiesų dideles ir svarbias pasaulio problemas. 

 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »