Informacinių technologijų egzaminą laiko rekordinis skaičius abiturientų

Publikuota: 2017 m. birželio 19 d. pirmadienis

Specialistai teigia, kad po 10 – 15 metų visos verslo įmonės bus susijusios su informacinėmis technologijomis (IT), taigi nebestebina tai, jog savo ateitį su šia sritimi sieja vis daugiau jaunuolių. IT rinka yra itin konkurencinga – toks yra iš šiandien laikomas valstybinis IT brandos egzaminas. Šiais metais jį pasirinko laikyti net 2707 abiturientai – tai didžiausias skaičius per visą egzamino laikymo laikotarpį.

Laiko vis daugiau abiturientų

Šiuo metu brandos atestatą norintys gauti jaunuoliai privalo išlaikyti ne mažiau kaip 4 ir ne daugiau kaip 6 pasirenkamuosius egzaminus, tarp kurių yra ir populiarėjantis IT valstybinis brandos egzaminas.

IT egzaminas į pasirinkimų sąrašą įtrauktas dar 2006 metais. Per dešimtmetį kito ne tik užduotys ir egzamino turinys, bet ir laikančiųjų moksleivių skaičius – jis išaugo dvigubai. Pirmaisiais metais egzaminą laikė 1128 moksleiviai, tačiau 2015 metais šį egzaminą pasirinkusiųjų buvo jau 2512. Pastaraisiais metais ši tendencija išlieka – egzaminą rinkosi daugiau negu du tūkstančiai Lietuvos abiturientų.

„Mūsų gimnazijoje IT egzaminą pasirenka laikyti beveik visi mokiniai, kurie mokosi išplėstiniame programavimo kurse. Šis skaičius nėra didelis – grupę sudaro keliolika mokinių, tačiau rimtai besidominčių šia sritimi mokinių skaičius kasmet auga. Vis daugiau mokinių ateities studijas sieja su informacinėmis technologijomis“, – pasakoja Šilutės Vydūno gimnazijos IT mokytoja ekspertė bei leidyklos „Šviesa“ vadovėlių autorė Tatjana Balvočienė

Sunkiausia – programavimo dalis

IT egzaminas susideda iš bendrojo kurso ir programavimo. Bendrojo kurso užduotys sudaro 50 proc. įvertinimo, kitą pusę – praktinių programavimo užduočių atlikimo įvertinimas. T. Balvočienė teigia pastebėjusi, kad moksleiviams daugiausia nerimo kelia būtent programavimo užduotys.

Pasak jos, tinkamai pasirengti šiai egzamino daliai nepakanka paskutiniųjų dienų. Tačiau, jei per visus mokslo metus buvo sistemingai mokomasi, tuomet ir programavimo užduotis pavyks įveikti sėkmingai.

Vilioja karjeros galimybės

„Šviesos“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas Tadas Pūkas pastebi, kad populiarėjant informacinėms technologijoms keičiasi ir požiūris į šios srities egzamino poreikį.

„Norint siekti IT karjeros, reikėtų dviejų pagrindinių dalykų: kūrybiškumo ir noro spręsti problemas. Karjera šioje srityje yra labai konkreti ir padeda spręsti realias visuomenės, valstybių ir verslo problemas“, – teigia T. Pūkas.

Tai, kad moksleiviai vis atsakingiau žiūri į šį egzaminą rodo ir pastarųjų metų statistika. Pasak IT mokytojos ekspertės T. Balvočienės, IT egzaminą išlaiko 90 proc. jį pasirinkusių moksleivių. Tačiau nors IT karjeros perspektyvos plačios, darbdaviai primena, kad IT egzamino rezultatai dar nebūtinai garantuos sėkmę darbo rinkoje.

„Informatikos egzamino rezultatai nėra lemiamas veiksnys norint dirbti IT srityje, tačiau didėjantis šį egzaminą pasirinkusių abiturientų skaičius džiugina. Moksleiviai sąmoningai priima sprendimą laikyti šį egzaminą ir kryptingai eina būsimos karjeros link“, – sako programavimo paslaugų bendrovės „Alna Software“ klientų vadovė Goda Šniokaitė.

IT reikalingus gebėjimus lavinti reikia nuo mažens

G. Šniokaitė pastebi, kad ateityje darbo rinkoje labiausiai reikės duomenų analitikų ir IT projektų vadovų. Specialistė sutinka, kad, norint spręsti darbuotojų trūkumo problemą, būtinas kryptingas ugdymas dar mokyklos suole.

„Norint tapti geru IT srities specialistu, vien žinių nepakanka – būtini ir lyderystės įgūdžiai, ir įgimtas smalsumas. Jis turi būti skatinamas nuo pat jaunesnių klasių. Be to, svarbu ugdyti mokymosi visą gyvenimą nuostatą. IT srityje karjeros siekiantys mokiniai turi gebėti dirbti komandoje, kūrybiškai ieškoti problemų sprendimo, generuoti idėjas ir jas kryptingai įgyvendinti“, – teigia T. Balvočienė.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »