Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. Kelios aukštosios mokyklos sulauks daugiau pirmakursių nei 2016 m.

Šiemet stojantieji dažniau rinkosi didžiuosius universitetus, stipriausias studijų programas. Tai paaiškėjo liepos 19-ąją pasibaigus prašymų teikimo pirmajam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui.

„Lietuvos aukštosios mokyklos pasirinko nebe studijų kiekybės, o kokybės kryptį, ir stojantieji tai įvertino. Jaunimą domina perspektyvios, darbdaviams reikalingos studijų programos, jie lieka studijuoti Lietuvoje. Jaunimas renkasi mediciną, informacines technologijas, auga susidomėjimas aviacijos inžinerija. Renkasi tai, ko reikia darbo rinkai ir kur esame stiprūs. Šaliai reikalingi visų sričių specialistai, todėl specialistų rengimas koncentruojasi visose valstybei reikalingose srityse, mažėja programų dubliavimas ir socialiniuose bei humanitariniuose moksluose. Tai stiprina studijų kokybę – tai yra tai, ko siekia stojantieji“, – pristatant šiemetinį priėmimą į aukštąsias mokyklas, ketvirtadienį kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Stojančiųjų šiemet beveik nemažėja, situacija išlieka stabili. Pageidavimus studijuoti pareiškė 28 tūkst. pretendentų. Daugiausia stojančiųjų pirmu pageidavimu nurodo medicinos studijas Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose, odontologijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Medicinos studijos populiariausios buvo ir pernai, ir užpernai. Taip pat auga informacinių technologijų, ypač programų sistemų Vilniaus ir Kauno technologijos universitetuose, studijų populiarumas. Darbo rinkai davus signalą apie šių specialistų didelį poreikį ir į jas padidinus priėmimą, abiturientai noriai renkasi šias studijas. Pastebima, kad mažėja stojančiųjų į socialinius mokslus, mažėja ekonomikos, psichologijos populiarumas. Tikėtina, kad labiausiai mažės studentų, priimtų į socialinio darbo, visuomenės saugumo ir žemės ūkio mokslų studijas.

Pirminė stojančiųjų pasirinkimų analizė rodo, kad stojantieji pranašumą teikia didiesiems šalies universitetams ir kolegijoms. Pirmuoju pageidavimu Vilniaus universitetą nurodė 5290 stojančiųjų, Kauno technologijos universitetą - 2147, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą – 2005, Gedimino technikos universitetą - 1968.

Daugiau pageidaujančių nei pernai pritraukė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (21 proc. augimas), Vilniaus universitetas (6,2 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (2,1 proc.). Daugiau stojančiųjų rinkosi ir Vilniaus kolegiją (13 proc.), Kauno kolegiją (4,1 proc.).

Tačiau žymiai sumažėjo pirmuoju prioritetu nurodžiusių, kad nori studijuoti Lietuvos edukologijos universitete (45 proc. mažiau), Aleksandro Stulginskio (35 proc.), Mykolo Romerio (27 proc.), Šiaulių (19 proc.) ir Klaipėdos (18 proc.) universitetuose.

Sutarus su aukštosiomis mokyklomis, šiemet iki 3 pakeltas mažiausias stojimo balas ir nustatyta aukštesnio studentų skaičiaus studijų programose (rentabilumo) kartelė. Nuo rugsėjo 1 d. valstybės finansavimas skiriamas ne mažiau kaip 15 pirmakursių surinkusioms socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programoms, ne mažiau kaip 10 – biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijose ir ne mažiau kaip 4 – menų.

„Aukštosios mokyklos jau daugelį metų siūlė daug smulkių, besidubliuojančių, studentų nesurenkančių studijų programų, siekdamos pritraukti kuo daugiau jaunimo. Tai yra ydinga praktika, vedanti į neatsakingą išteklių naudojimą, menką kokybę. Pasitaiko, kad vieną studentą rengia visa katedra. Siekiame, kad užuot skaitę kelias panašias paskaitas grupėms, kuriose yra po keletą studentų, dėstytojai galėtų skirti daugiau laiko pasirengimui ir moksliniam darbui, augtų kompetencijų ir išteklių koncentracija, tai užtikrins geresnę studijų kokybę ne tik stojantiesiems, bet ir jau besimokantiems aukštosiose mokyklose. Pradėdami aukštojo mokslo pertvarką, nuo kiekybės einame prie kokybės – svarbu studentams užtikrinti ne tik platų, bet ir kokybišką studijų pasirinkimą“, – akcentuoja J. Petrauskienė.

Dalis aukštųjų mokyklų prieš prasidedant studentų priėmimui programas sustambino, atskiroms programoms pateikė prašymus pripažinti unikaliomis, reikalingomis šalies ūkiui. Tačiau dalį studijų programų „uždarė“ patys studentai. Nesirinkdami kelių dešimčių studijų programų, jie privertė universitetus ir kolegijas stojančiųjų priėmimą nutraukti dar nesibaigus pirmajam priėmimo etapui. Iki šios dienos priėmimas sustabdytas į 64 programas: 46 universitetuose ir 18 kolegijose. Daugiausia programų neteko Klaipėdos ir Lietuvos edukologijos universitetai: atitinkamai 12 ir 11, Šiaulių ir Vytauto Didžio universitetai – po 7.

Dėl to stojantieji neturėtų nerimauti. Aukštosioms mokykloms susitarus, uždarius kai kurias programas, stojantieji buvo nukreipti į kitas studijų programas toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje – tai pirmas toks aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo pavyzdys.

„Labai sveikinu aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti būsimo studento interesus. Mums labai svarbus viešasis ir vaikų interesas, kad jie turėtų visas galimybes pasirinkti. Jei programa nesurenka reikiamo skaičiaus, stojantysis gali rinktis iš visų kitų studijų programų visose aukštosiose mokyklose iki pat priėmimo pabaigos rugpjūtį“, – patikino ministrė.

Pasak ministrės, aukštosios mokyklos turėjo galimybę programas sustambinti, daryti jungtines. Tačiau ne visos atsiliepė į šį kvietimą. Klaipėdos universitete liko labai išskaidytos jūrinių specialybių programos. 2016 metais, pavyzdžiui, į finansų valdymą Šiaulių universitete įstojo  vienas studentas, pernai vieną studentą į taikomąją keramiką priėmė ir Vilniaus dailės akademija.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad priėmimas į aukštąsias nesibaigė, baigėsi tik pirmasis etapas. Suvedus jo rezultatus, bus skelbiamos likusios laisvos vietos universitetuose ir kolegijose. Priėmimas į aukštąsias mokyklas kituose etapuose vyks iki rugpjūčio 24-osios.