„Jaunojo pedagogo akademijoje“ moksleiviai mokytojo profesiją pažino iš kitos pusės

Publikuota: 2016 m. balandžio 12 d. antradienis

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) jau trečius metus iš eilės vyresniųjų klasių moksleivius pakvietė į „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA). Balandžio 4–8 d. vyko trečioji – paskutinė – šių metų JPA gamtos, matematikos, technologijų ir sporto mokslų sesija. JPA dalyviai: Rapolas iš Vilniaus Žvėryno gimnazijos, Regina iš Vilkaviškio raj. Gražiškių gimnazijos ir Gabrielė iš Trakų raj. Paluknio „Medeinos“ gimnazijos, pasidalijo savo mintimis, ką atrado akademijoje ir kuo ypatinga mokytojo profesija.

Atrasti save

Rapolas į JPA atvyko ieškodamas savęs. Jis nori keisti visuomenę į gerąją pusę, todėl ir atvyko į JPA, tikėdamasis atrasti, kur tai galėtų padaryti. „Man sekasi fizika, laisvalaikiu žaidžiu krepšinį, tad svarstau ir apie trenerio darbą“, – sako jis. Gabrielė taip pat vis dar ieško savęs, tačiau teigia, jog šiuo metu yra susitelkusi ties geografija, jos mokytojas jai – tikras gero mokytojo pavyzdys, įkvėpimas. „Esu vedusi kelias pamokas, aplinkiniai sako, kad man tiktų šis darbas, todėl atvykau čia susipažinti ir „pasimatuoti“ pedagogo profesiją, suprasti, ar tai tikrai man“, – sako Gabrielė.

Regina domisi biologija. Per kelias dienas ji spėjo apsiprasti universitete ir galutinai susidomėjo mokytojo darbu. Čia ji pabendravo ir su dėstytojais, ir su biologijos studentais. „Nebuvau galutinai įsitikinusi, ką noriu studijuoti, radau kvietimą į šią akademiją, mokytoja paskatino dalyvauti ir dabar esu apsisprendusi – noriu būti mokytoja“, – sako Regina.

Rapolą universitete labiausiai sužavėjo draugiška aplinka ir bendravimo kultūra: studentai su dėstytojais čia bendrauja visiškai kitaip, nei bendrauja mokiniai su mokytojais. Visi vienbalsiai tvirtina, kad mokymosi aplinka yra labai svarbi. „Traukia ir tai, kad universitete ne tik galėsi mokytis, bet užsiimti ir papildoma veikla: joga, dainavimu ar kitkuo“, – sako Regina. „Matosi, jog universitete sąlygos geros: dvi krepšinio salės, tinklinio aikštelė lauke ir kita“, – papildo Rapolas.

Mokytojas – draugas

Kad būtum geras mokytojas, Rapolo nuomone, negali žiūrėti į mokinį iš aukščiau, turi gerai išmanyti dalyką, turėti pedagoginių žinių, suprasti, ką mokinys mąsto ir kodėl jis taip mąsto.

Regina sako, kad norint tapti geru mokytoju pirmiausia reikia mylėti darbą su žmonėmis, kitaip būsi ne koks mokytojas. „Jei aš įsivaizduoju save kaip mokytoją, tai tik kaip mokinių draugę, kad su kiekvienu mokiniu bent kažkiek individualiai pabendraučiau, pažinčiau jį, gal ir nėra laiko su kiekvienu užsiimti, bet geras mokytojas yra tas, kuris įdomiai veda pamoką, tokią, iš kurios nesinori išeiti“, – įsitikinusi Regina.

„Kodėl aš susidomėjau geografija? Nes mūsų geografijos mokytojas Robertas Šalna moka sudominti, jis labai įdomiai perteikia informaciją. Jis nežiūri į mokinį iš aukščiau, visada randa laiko paaiškinti, pasiruošia papildomos medžiagos“, – pasakoja Gabrielė, kuri mato puikų pavyzdį, mokytoją, mylintį savo profesiją, lyderį tarp kitų mokytojų.

Rapolas sako, kad norint užsitarnauti mokinių pagarbą reikia nevengti pajuokauti taip, kaip daro jo fizikos mokytojas. „Atrodo, kad jis yra tarp mūsų, dirba ne mums, o kartu su mumis, – pasakoja Rapolas. – Mokytojo amžius visiškai nesvarbu, jei jis imlus ir domisi naujovėmis, jis visada ras kalbą su mokiniu, nesvarbu, kiek metų juos skiria.“

Regina įsitikinusi, kad itin svarbu, jog mokytojais dirbtų žmonės ne iš pareigos, o iš pašaukimo. Sekasi tiems, kurie darbą atlieka nuoširdžiai, atiduoda visą save. „Mūsų mokykloje tikrai yra daug mokytojų, užsitarnavusių didelę mokinių ir kitų mokytojų pagarbą, ne tik garbaus amžiaus, bet ir jaunų“, – sako ji.

Pasijusti tikrais studentais

Moksleiviai akademijoje ne tik susipažįsta su mokytojo profesija, bet ir susiduria su įvairiais iššūkiais (rytinė mankšta, kūrybinės užduotys, įtemptas dienos grafikas) ir smagiomis veiklomis (aktyvios paskaitos, vakaronės su studentais). JPA metu visa diena skirta susitikimams su dėstytojais, kurie veda paskaitas ir supažindina su konkrečių studijų programų turiniu. Taip pat moksleiviai turi galimybę praktiškai išbandyti įvairius dėstymo metodus, įgyti reikiamų profesinių įgūdžių.

Gabrielė sako, kad JPA rekomenduos ir savo draugams. „Aš jau savo draugei papasakojau, kaip čia įdomu. Ji žada kitąmet atvykti į JPA. Atvažiuoti verta, nes pradedi pažinti pedagogo specialybę ir į ją imi žvelgti nebe kaip mokinys, o jau kaip mokytojas, ir nors tu juo nesi, gali pamatyti, kad galbūt viskas nėra taip lengva, kaip kartais mokiniams atrodo“, – pasakoja moksleivė.

Regina antrina, kad atrandi ne tik universitetą, specialybę, bet ir save: kaip greitai pats sugebi prisitaikyti, bendrauti su aplinkiniais. „Gyventi su kitais studentais – tai jau patirtis, suteikianti savarankiškumo, verčianti prisitaikyti“, – kalba ji. Merginos vienbalsiais tvirtina, kad reikia mylėti specialybę ir patį mokslą, tuomet ir studijuoti nebus taip sunku.

2014 m. LEU surengė pirmąją JPA. Sėkmingai ją įgyvendinus, nuspręsta kasmet kviesti Lietuvos moksleivius visą savaitę būti universiteto dalimi. Jau antrais metais buvos surengtos net trys sesijos: socialinių, humanitarinių ir gamtos, matematikos, tecnologijų ir sporto mokslų sesijos.

JPA dalyviai ne tik susipažįsta su pedagogo darbo subtilybėmis, bet ir ugdosi šiai profesijai reikalingų įgūdžių. Taip pat moksleiviai turi galimybę pasijusti tikrais studentais, nes visą savaitę gyvena bendrabučiuose, vaikšto į paskaitas, bendrauja su dėstytojais, studentais ir kitais bendraminčiais, kurie planuoja studijuoti pedagogines studijas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »